BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Konkurencingas eksportas greitina ekonomikos augimą

Data

2012 11 29

Įvertinimas
0

Vilnius, 2012 m. lapkričio 29 d. Finansų ministerija, įvertinusi Lietuvos ūkio būklę ir raidos tendencijas, keičia pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2012 ir 2013 metams. Svarbiausi veiksniai, teikiantys pagrindo didinti BVP ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei mažinti nedarbo ir infliacijos perspektyvas – rekordinis javų derlius ir toliau sparčiai augantis Lietuvos eksportas, nepaisant nuosmukio ES.

Žemės ūkio produkcijos apimtis šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 14 proc., o visų prekių ir paslaugų eksportas per metus padidėjo 10,6 procento.

Pagal atnaujintą scenarijų, numatomas š.m. BVP augimas, palyginti su rugsėjo mėn. skelbtuoju, didinamas 1 procentiniu punktu – iki 3,5 proc.  Lūkesčiai dėl valdžios sektoriaus finansų rodiklių išlieka tokie patys kaip ir rugsėjo mėnesį: 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas bus mažesnis nei 3 proc. BVP.

2013 m. BVP grandine susietos apimties augimas išlieka nepakitęs. Tikimasi, kad valdžios sektoriaus deficitas mažės pagal Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus ir bus mažesnis nei 2,5 proc. BVP.

“Sulaukę Statistikos departamento paskelbto šių metų trečiojo ketvirčio ūkio raidos antrojo įverčio, tiksliname numatomus šių metų rodiklius. Ūkis auga sparčiau nei buvo numatyta centriniame ekonominės raidos scenarijuje prieš metus, sparčiau gerėja ir darbo rinkos rodikliai. Tai teikia dar daugiau pagrindo sakyti, kad pagrindinė pastarųjų ketverių metų viešųjų finansų užduotis – grąžinti viešųjų finansų deficitą į Mastrichto sutarties rėmus - bus įgyvendinta. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio ir eksporto sukuriama pridėtoji vertė yra apmokestinama mažiau nei kitų sektorių, šis rodiklių patikslinimas nesuteikia pagrindo tikėtis reikšmingesnių planuojamų viešųjų pajamų pokyčių nei šįmet, nei kitąmet. Taigi, atsakingos fiskalinės politikos tąsa, išlaidų augimo valdymas, siekiant subalansuotų ir saikingai perteklinių viešųjų finansų artimiausiu trejų metų laikotarpiu turi išlikti vienu pagrindinių būsimosios Vyriausybės darbotvarkės uždavinių“, - sakė laikinoji finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Atsižvelgdama į Statistikos departamento paskelbtus 2011-2012 m. metinių ir ketvirtinių Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo rodiklių duomenis, Finansų ministerija atnaujino užimtųjų skaičiaus ir jo kitimo tendencijų perspektyvas.

Toliau sparčiai augant eksportui ir daugėjant laisvų darbo vietų skaičiui, nedarbo lygis mažėja greičiau, nei buvo numatyta rugsėjo mėn.:  2012 m. jis sudarys 13 proc., o 2013 m. – 11,5 proc., t. y. atitinkamai 0,8 ir 1,3 procentinio punkto mažiau nei buvo numatyta rugsėjo mėn. paskelbtame scenarijuje.

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įskaitant individualiąsias įmones) augimas 2012 m. paspartės 0,4 procentinio punkto – iki 2,8 proc., o vidutinė metinė infliacija (pagal suderintą vartotojų kainų indeksą) sudarys 3,1 proc. – 0,1 procentinio punkto daugiau, nei numatyta rugsėjo mėn.

Pagrindiniai ekonominės raidos rodikliai

 

Makroekonominiai rodikliai

2011

Projekcijų perspektyvos  2012 lapkritis

 

2012

2013

 

Bendrasis vidaus  produktas veikusiomis kainomis, mln. Lt

106370

112342

119415

 

BVP augimas /grandine susietos apimties augimas, proc.

5,9

3,5

3

 

Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc., darbo jėgos tyrimų duomenimis

15,3

13

11,5

 

Užimtųjų skaičiaus pokytis, proc.*

-

2,3

1,5

 

Užimtųjų skaičius, tūkst.*

1256,5

1285

1304,2

 

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksai, ankstesnis laikotarpis = 100

102,9

102,8

103,4

 

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt

2045,9

2102,9

2173,7

 

Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (vidutinis metinis), proc.

4,1

3,1

3

 

* Užimtųjų skaičiaus ir jo pokyčio perspektyvos parengtos atsižvelgiant į naujausius Lietuvos statistikos departamento perskaičiuotus ir paskelbtus 2011 ir 2012 m. užimtųjų skaičiaus duomenis, kurie yra perskaičiuoti atsižvelgiant į 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenis, todėl su ankstesniais metais nėra palyginami.

 
 
 

Formuojant centrinio ekonominės raidos scenarijaus perspektyvas, kaip ir 2012 m. rugsėjo mėn.,  buvo remtasi prielaida, kad ES pavyks suvaldyti euro zonos finansinio stabilumo riziką, o išorinės aplinkos prielaidos atitinka Europos Komisijos 2012 m. rudens prognozes, numatančias tiek ES, tiek euro zonos ūkio atsigavimą 2013 metais. 

Tačiau vykstant istoriškai didžiausiai Europos ekonomikos ir finansų krizei, vis dar išlieka didelis neapibrėžtumas. Trečiąjį 2012 m. ketvirtį euro zonos ūkis toliau smuko 0,6 proc., buvo užfiksuota techninė recesija. Kol kas išlieka abejonių, kad visos skolų krizės apimtos ES šalys narės sėkmingai įgyvendins struktūrines reformas ir įveiks krizę. Yra rizika, kad dėl suintensyvėjusių euro zonos problemų gali staiga išaugti bankų sektoriaus kredito rizika, kuri neigiamai paveiktų finansinį stabilumą.

Lapkričio mėn. 12 d. pasirodė tarptautinių kreditorių „trejeto“ (Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko)ekspertų teigiama ataskaita dėl padėties Graikijoje. Ji tapo pagrindu  svarbiems ES vadovų sprendimams dėl tolesnių kreditavimo sąlygų Graikijai ir  ES valstybių fiskalinių deficitų bei skolų mažinimo planų. Euro zonos finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas patvirtino tolimesnės pagalbos Graikijai skyrimą. Šie ES vadovų sprendimai turės poveikį tarptautinėms rinkoms ir tolesnei ES ūkio raidai.

Atsiradus papildomiems duomenims dėl neigiamų rizikų išsipildymo ir jų poveikio realiam sektoriui,  projekcijos gali būti keičiamos. Lietuvos eksporto rinkų perspektyva ES ir toliau išlieka pagrindiniu ekonominės raidos scenarijaus peržiūrėjimo rizikos veiksniu.

Viešųjų ryšių skyrius
(8 5) 2390008, 2390022
www.finmin.lt
vrs@finmin.lt