Visuomenės nuomonių laukiama iki 2024 m. birželio 21 d. el. paštu: [email protected]
SAUGUMO ĮNAŠO KONCEPCIJA
Atsižvelgiant į tai, kad:
Rusijos Federacijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;
pastaraisiais metais ypač padidėjo poreikis imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stiprinti;
siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus,
yra būtina imtis priemonių papildomam krašto apsaugos sistemos finansavimui užtikrinti.
Atitinkamai numatomas Valstybės gynybos fondo steigimas, kurio vienas iš finansavimo šaltinių būtų Saugumo įnašas, mokamas nuo ne gyvybės draudimo įmokų.
Saugumo įnašo esmė – piniginė prievolė valstybei, mokama nuo ne gyvybės draudimo įmokų, išskyrus fizinių asmenų mokamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokas.
Šiuo metu Lietuvoje piniginių prievolių valstybei, mokamų nuo draudimo įmokų nėra nustatyta.
Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 135 straipsnį draudimo paslaugos yra neapmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu, tačiau pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo verslo pradėjimo ir vykdymo (Mokumas II) 157 straipsnį draudimo įmokos gali būti apmokestinamos netiesioginiais ir parafiskaliniais mokesčiais, taikomais valstybėje narėje, kurioje yra draudimo rizika.
Pažymėtina, kad draudimo įmokų mokestis taikomas didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose mokesčio dydis svyruoja nuo 24 procentų iki 1 procento (lentelė Nr. 1).
Pagrindiniai siūlomi Saugumo įnašo elementai:
1. Saugumo įnašo mokėtojai:
1.1. Lietuvos Respublikoje veikiantys draudikai: draudimo įmonės, Draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo veiklos licenciją, Lietuvos Respublikoje įsteigti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialai ir Lietuvos Respublikoje įsteigti trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, Draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavę leidimus filialo draudimo veiklai (toliau – Lietuvos draudikai).
1.2. asmenys, išskyrus fizinius asmenis (pvz., Lietuvoje įsteigi juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvoje ir kitos formos), dėl kurių sudaryta ir (ar) pratęsta ne gyvybės draudimo sutartis su kitais nei 1.1. papunktyje nustatytais draudikais (toliau – kiti nei Lietuvos draudikai).
2. Saugumo įnašo objektas:
2.1. draudimo įmokos pagal ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokas, kurias moka fiziniai asmenys, kai tokia draudimo sutartis sudaroma su Lietuvos draudikais;
2.2. draudimo įmokos pagal ne gyvybės draudimo sutartis, sudarytas su asmenimis, išskyrus fizinius asmenis, jeigu Lietuvos Respublika yra valstybė, kurioje yra draudimo rizika, kai tokia draudimo sutartis sudaroma su kitais nei Lietuvos draudikais.
3. Saugumo įnašo bazė:
3.1. Lietuvos draudikams saugumo įnašo bazė būtų per mokėjimo laikotarpį sudarytose ir (ar) pratęstose ne gyvybės draudimo sutartyse nurodytų draudimo įmokų, apskaičiuotų visam ne gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui, suma, sumažinta draudėjams grąžintomis (grąžintinomis) draudimo įmokomis arba jų dalimis pagal nutrauktas ar pasibaigusias ne gyvybės draudimo sutartis, taip pat draudėjų neįmokėtomis draudimo įmokomis pagal nutrūkusias ar pasibaigusias ne gyvybės draudimo sutartis, jeigu labiau tikėtina, kad draudėjas nesumokės draudimo įmokos pagal ne gyvybės draudimo sutartį, nei kad sumokės, taip pat abejotinomis draudimo įmokomis pagal ne gyvybės draudimo sutartis, jeigu jos apskaičiuojamos Lietuvos draudiko nuolat taikomą patvirtintą abejotinų pasirašytų įmokų vertinimo metodiką, pagal kurią šios įmokos įvertinamos atsižvelgiant į jų vėlavimo sumokėti ir nesumokėjimo statistiką, vertinant kiekvieną ne gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią vėluoja mokėjimai.
3.2. 1.2. papunktyje nurodytų saugumo įnašo mokėtojų saugumo įnašo bazė būtų per mokėjimo laikotarpį sudarytose ir (ar) pratęstose ne gyvybės draudimo sutartyse nurodytų draudimo įmokų, apskaičiuotų visam ne gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui, suma, sumažinta pagal nutrauktas ar pasibaigusias ne gyvybės draudimo sutartis susigrąžintomis įmokomis arba jų dalimis.
Saugumo įnašo tarifas numatomas 10 procentų. (Europos Sąjungos vidurkis ir mediana yra šiek tiek daugiau nei 9 procentai).
5. Saugumo įnašo mokėjimo laikotarpis:
Saugumo įnašas būtų mokamas ir šio įnašo deklaracija būtų teikiama kalendoriniam ketvirčiui pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos.
6. Saugumo įnašo nuostatų taikymas:
Saugumo įnašo nuostatos būtų taikomos tik po priimto Saugumo įnašo įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms ir (ar) pratęstoms ne gyvybės draudimo sutartims. Jeigu iki įstatymo įsigaliojimo dienos sudaryta ne gyvybės draudimo sutartis pakeičiama įsigaliojus įstatymui, įskaitant sutarties termino pratęsimą, ir jeigu toks pakeitimas susijęs su nauja, papildoma ar didesne draudimo įmoka, nei buvo nustatyta pradinėje sutartyje, tokiam ne gyvybės draudimo sutarties pakeitimui būtų taikomos šio įstatymo nuostatos.
7. Saugumo įnašo taikymas
Saugumo įnašo taikymo pradžios data – nuo 2025 m. liepos 1 d.
Lentelė Nr. 1
Eil. Nr. | Šalis | Tarifai (objektas - draudimo sutartys, kurioms taikomas apmokestinimas) |
ES šalys | ||
1. | Suomija | 24 % (draudžiamas turtas) |
2. | Nyderlandai | 21 % (jūrų (Marine), kelionių, sveikatos) |
3. | Vokietija | 22 % (gaisro, verslo nutraukimo) 19 % (namų/pastatų, gyvulių, tranzitinių prekių) |
4. | Graikija | 20 % (gaisro), 4% (gyvybės), 15 % (kiti) |
5. | Malta | 11 % (daugumai) |
6. | Austrija | 11 % (daugumai) 4 % (gyvybės) 1 % (sveikatos) |
7. | Vengrija | 10 % (ne gyvybės) 15 % (automobilių) |
8. | Belgija | 9,25 % 4.4 % (kolektyviniam gyvybės) |
9. | Prancūzija | 9 % (išimtys: automobilių 30 %, gaisro 30 %, jūrų (Marine) (sportiniai, pramoginiai) 19 %, automobilių 18 %, teisinės apsaugos 13.4 %) |
10. | Portugalija | 9 % (išimtys: jūrų (Marine) ir aviacijos, prekių tranzito, žemės ūkio, nelaimingų atsitikimų – 5 %) |
11. | Slovakija | 8 % |
12. | Ispanija | 8 % |
13. | Kroatija | 15 % (privalo transporto priemonių) 10 % (kasko) |
14. | Airija | 3 % (ne gyvybės) 1 % (gyvybės) |
15. | Liuksemburgas | 4 % (daugumai, išskyrus taupymo ir gyvybės) 6 % (gaisro) |
16. | Rumunija | 2 % (automobilių) |
17. | Bulgarija | 2 % |
18. | Danija | 1.1 % (civilinės atsakomybės) |
Ne ES šalys | ||
| Jungtinė Karalystė | 12 % (daugumai) 20 % (kelionių, automobilių nuomos, pratęstos garantijos) |
| Šveicarija | 5 % (civilinės atsakomybės, automobilių kasos, tam tikro turto) |
Atnaujinimo data: 2024-06-19
Valstybės garantija – 100 mln. eurų paskolą UAB „LTG Link“ teikiančiam Šiaurės investicijų bankui