BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Mokesčių pasikeitimai 2012 metais

Data

2011 10 14

Įvertinimas
0

Vilnius, spalio 14 d. Kartu su kitų metų biudžeto įstatymu teikiami ir mokesčių pakeitimai.  

Pelno mokestis

Apskaičiuodami 2012 ir vėlesnių metų pelną šio mokesčio lengvatomis pasinaudos žymiai daugiau smulkaus verslo įmonių - Vyriausybė pritarė siūlymui nuo 500 tūkstančių litų iki 1 milijono litų padidinti pajamų ribą, kurios neviršijus galiotų 5 proc. pelno mokesčio tarifas. Pagal 2010 metų pelno mokesčių deklaracijų duomenis, iki vieno milijono lito per metus apyvartą deklaravo iš viso 56 tūkstančiai įmonių, kuriose dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų. Skaičiuojama, kad šia lengvata papildomai galėtų pasinaudoti apie 11 tūkstančių įmonių, kurių pajamos per praėjusius metus buvo tarp pusės milijono ir milijono litų. Tikimasi, kad šis sprendimas paskatins gyventojus aktyviau steigti savo įmones, be to, jis svarbus ir dėl to, kad yra susijęs su ketinimais sukurti naują juridinę formą – mažąją bendriją.

Akcizai

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus akcizo tarifas Lietuvoje nuo 2018 m. visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 311 litų (šiuo metu yra 221 lito) už 1000 cigarečių. Siekdama išvengti staigaus akcizo šuolio Vyriausybė siūlo akcizą didinti palaipsniui ir nuo kitų metų kovo taikyti 232 litų tarifą už 1000 cigarečių. Dėl šios priežasties vidutinė svertinė mažmeninė pakelio kaina galėtų padidėti iki 30 centų, tačiau konkrečių kainų kategorijų kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų ir didmenininkų kainodaros sprendimų. Planuojama, jog dėl padidinto akcizo cigaretėms valstybės biudžetas 2012 metais gautų apie 16 mln. litų papildomų pajamų.

PVM

Nuo 2012 m. sausio 1 d. Vyriausybė siūlo didinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo dabar galiojančios 100 000 litų (apie 29 tūkstančius eurų) iki ES Tarybos sprendimu leistinos 155 tūkstančių litų (apie 45 tūkstančius eurų) ribos. Tuo siekiama supaprastinti PVM administravimą ir padidinti jo efektyvumą bei atsižvelgti į infliacijos pokytį nuo 1998 m. liepos, kai buvo nustatyta 100 000 litų registravimosi PVM mokėtojais riba. Tikimasi, kad minėtos ribos padidinimas taip pat prisidėtų prie smulkaus verslo skatinimo.

Jeigu Seimas pritartų šiam siūlymui, registravimo PVM mokėtojais riba Lietuvoje būtų viena didžiausių tarp ES valstybių. Daugelyje šių šalių, kurių ekonomika, įmonių ir jų apyvartos dydis gerokai didesnis negu Lietuvos, taikoma mažesnė arba beveik tokia pati registravimosi PVM mokėtojais riba, pavyzdžiui, Danijoje yra 6,7 tūkstančių eurų, Vengrijoje –  18,3 tūkstančių eurų,  Vokietijoje – 17,5 tūkstančių eurų, Italijoje ir Austrijoje – 30 tūkstančių eurų.

Vyriausybė taip pat pritarė sprendimui, kuris padės verslui susidarius beviltiškoms skoloms –  jeigu skolos nepavyktų susigrąžinti ne mažiau kaip vienerius metus, ir būtų įrodytas skolos beviltiškumas, verslininkas galėtų tikslinti apskaičiuotas pardavimo PVM sumas. Ši nuostata galiotų pardavimo PVM sumoms už prekes (paslaugas), patiektas  nuo 2012 metų pradžios.

Atsižvelgdama į naują ES direktyvą dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių,   Vyriausybė pritarė pakeitimams, susijusiems su šių sąskaitų faktūrų išrašymo supaprastinimu – nuo 2013 m. bus vienodai vertinamos popierines ir elektroninės sąskaitos, tam tikrais atvejais reikalaujama nurodyti mažiau rekvizitų ir kt. 

Taip pat siūloma dar vieneriems metams pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumai ir karštam vandeniui bei lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymą kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tiekimui.

Dėl lengvatų pratęsimo valstybės biudžeto pajamos 2012 m. planuojamos 380 mln. litų mažesnės, nei būtų šių lengvatų nepratęsus, tačiau nepratęsus PVM lengvatos vaistams, maždaug 200 mln. litų didėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos kompensuojamiems vaistams, taigi konsoliduotas poveikis viešiesiems finansams mažesnis – apie 180 mln. litų dėl PVM lengvatos šildymui.

Žemės mokestis

Žemės mokesčio pataisomis Vyriausybė siekia, kad mokestis už privačią žemę, kaip mokesčiai už visą kitą nekilnojamąjį turtą, priklausytų nuo rinkos vertės. Nuo rinkos vertės jau eilę metų skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, valstybinės žemės nuomos mokestis ir tik žemės mokestis nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios skaičiuojamas nuo normatyvinių verčių, kurios dažnai visiškai neatitinka realios žemės vertės, t.y. rinkos kainos.

Dėl to nuo 2013 metų siūloma  pereiti prie žemės apmokestinimo priklausomai nuo žemės vidutinės rinkos vertės, kuri būtų nustatoma 5 metams masiniu arba individualiu vertinimu. Siekiant išvengti staigaus žemės  vertės atskirose vietovėse didėjimo, numatomas ketverių metų (išskyrus apleistą žemę) pereinamasis laikotarpis.

Vyriausybė siūlo nustatyti 0,01–4 proc. žemės mokesčio tarifų ribas, o konkrečius tarifus nustatytų savivaldybių tarybos. Jos taip pat turės teisę taikyti mokesčio lengvatas, įskaitant teisę sumažinti mokestį ar iš viso atleisti nuo jo. Pereinamuoju laikotarpiu žemės vertė, nuo kurios mokamas žemės mokestis, būtų didinama po 20 proc. nuo skirtumo tarp buvusios nominalios ir naujai nustatytos vidutinės žemės rinkos vertės.

Žemės ūkio paskirties žemei būtų taikomos išlygos – dauguma atvejų žemės ūkio veiklai reikalingi dideli plotai, o iš tokios žemės gaunamos ekonominės naudos mastai yra riboti, todėl tokiai žemei kaip ir šiuo metu būtų taikomas 0,35 proc. vertės mažinimo koeficientas.

Savo ruožtu už apleistą žemę gresia sankcijos – mažinant apleistus žemės plotus bei ribojant spekuliaciją žemės rinkoje, siūloma apleistai žemei taikyti maksimalų 4 proc. mokesčio tarifą. Be to, apleistai žemei savivaldybės negalėtų taikyti jokių mokesčių lengvatų, tokiai žemei būtų  taikomas dvigubai mažesnis (2 metų) pereinamasis laikotarpis, pirmus metus taikant 1,5 proc., antrus metus - 2,5 proc. tarifą.

Poveikis nacionalinio biudžeto pajamoms iš esmės priklausys nuo atskirų savivaldybių mokesčio tarifų politikos, t. y.  nuo savivaldybių tarybų priimtų sprendimų. Visos žemės mokesčio lėšos patenka į savivaldybių biudžetus.

 

Viešųjų ryšių skyrius
Tel. (8 5) 239 01 87
www.finmin.lt