BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Mokesčių reforma – priemonės ekonominiam sunkmečiui įveikti

Data

2008 12 15

Įvertinimas
0

Vilnius, gruodžio 15 d. Šiandien posėdyje Lietuvos Vyriausybė pritarė mokesčių įstatymų pakeitimų projektams, teikiamiems kartu su 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projektu. Kartu su biudžetų projektu teikiamą paketą sudaro įvairių įstatymų pakeitimai, susiję su krizės valdymo plane numatytomis priemonėmis. Dėl išsipildžiusių rizikų ir prastėjančios makroekonominės padėties pradinis nacionalinio biudžeto pajamų planas turėjo būti sumažintas apie 2 mlrd. litų. Siūlomos priemonės skirtos kompensuoti šį netekimą ir tokiu būdu užtikrinti viešųjų finansų stabilumą.

Gyventojų pajamų mokestis

Pelno mokestis

Pridėtinės vertės mokestis

Laikinasis mokestis už juridinių asmenų valdomus automobilius

Akcizai

Kiti mokesčiai

 Gyventojų pajamų mokestis
Vyriausybė pritarė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo mažinimui. Pats GPM tarifas, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, mažinamas iki 15 proc., tačiau iš GPM atskiriama savarankiška 6 proc. gyventojo sveikatos draudimo įmoka, kuri bus mokama į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Paskirstytasis pelnas (dividendai) bus apmokestinami 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.

Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) būtų taikomas tik mažas pajamas gaunantiems asmenims. Metinis NPD negalėtų būti didesnis nei 5640 litų (470 litų per mėnesį) – toks dydis būtų taikomas, jeigu gyventojo metinės pajamos neviršytų 9600 litų (800 litų per mėnesį). Didėjant pajamoms taikomas NPD būtų nuosekliai mažinamas ir nebebūtų taikomas mėnesio pajamoms viršijus 3150 litų. Be to, visiems vaikus auginantiems gyventojams, už kiekvieną vaiką siūloma taikyti papildomą NPD – už pirmą vaiką 100, o už antrą ir paskesnį vaiką – po 200 litų kas mėnesį. Tėvams, kurie augina vaikus vieni, bus taikomas pilnas papildomo NPD dydis, kai vaikas auga su abiem tėvais – šis dydis bus dalijamas per pusę.

Vyriausybė pritarė idėjai nuo kitų metų atsisakyti pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti. Ši nuostata būtų taikoma naujai išduodamų paskolų gavėjams ir nesustabdytų lengvatos galiojimo gyventojams, kurie kreditą būstui įsigyti jau pasiėmę ir pajamų mokesčio lengvata jau naudojasi.

Gyventojų nekomerciniais tikslai turimo nekilnojamojo turto perleidimo atvejais, minimalų laikotarpį, kurį išlaikius turtą nuosavybės teise pajamos neapmokestinamos, siūloma ilginti nuo 3 iki 10 metų. Tuo tarpu gyvenamojo būsto išlaikymo laikotarpį siūloma trumpinti iki 2 metų, jeigu šį laikotarpį parduodamas turtas buvo gyventojo deklaruota gyvenamoji vieta. Jeigu ji išlaikyta trumpiau, būtų neapmokestinamos tos turto perleidimo pajamos, kurios per 1 metus panaudotos kito gyvenamojo būsto, būsimosios deklaruotos gyvenamosios vietos, įsigijimui.

Planuojamas rezultatas: Dėl siūlomų pakeitimų nacionalinis biudžetas netektų apie 240 mln. litų – nors įvairių lengvatų atsisakymas, NPD taikymo tvarkos pakeitimai biudžeto pajamas padidintų, pagrindinio tarifo sumažinimas iki 15 procentų mažintų biudžeto pajamas labiau.

Pelno mokestis
Vyriausybė pritarė siūlymui nuo 15 proc. iki 20 proc. didinti pelno mokesčio tarifą ir panaikinti lengvatas – apmokestinti kredito unijų, Centrinės kredito unijos, žemės ūkio įmonių pelną. Tiesa, pastarosioms siūloma nustatyti pereinamąjį dvejų metų laikotarpį.

Siekiant didinti šalies įmonių produktyvumą, konkurencingumą ir energetinį efektyvumą, siūloma nustatyti pelno mokesčio lengvatą, leidžiančią iki 50 proc. sumažinti apmokestinamąjį pelną įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą.

Planuojamas rezultatas: dėl didinamo pelno mokesčio tarifo bei lengvatų atsisakymo, kitais metais tikimasi apie 460 mln. Lt papildomų pajamų.

Pridėtinės vertės mokestis
Vyriausybė pritarė siūlymui nuo 2009 m. sausio 1 d. padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 18 iki 19 proc. Nuo kitų metų pradžios numatoma atsisakyti ir šiuo metu taikomų bei dar neįsigaliojusių (vaisiams ir daržovėms) lengvatinių PVM tarifų (išimtis - valstybės kompensuojami vaistai ir medicinos priemonės, kurių planuojama atsisakyti nuo 2009-ųjų liepos), o nuo rugsėjo – atsisakyti PVM lengvatų už šildymą ir karštą vandenį.

Kai kurių prekių ar paslaugų apmokestinimui Vyriausybės siūlo pereinamąsias nuostatas: pavyzdžiui, jeigu prenumeratos sutartys buvo sudarytos ir apmokėtos iki šių metų pabaigos, joms ir toliau būtų taikomas 5 proc. PVM tarifas. Tas pats pasakytina ir apie bilietus į renginius ar viešbučių rezervacijas. Tais atvejais, kai iki 2008 m. pabaigos buvo sudarytos statybos, renovacijos ir apšiltinimo darbų, už kuriuos apmokama valstybės lėšomis, sutartys, minėtos paslaugos ir toliau apmokestinamos 9 proc. PVM tarifu.

Planuojamas rezultatas: valstybės biudžetas gautų daugiau nei 930 mln. litų papildomų pajamų, iš jų beveik pusė sumos – dėl lengvatų atsisakymo.

Laikinasis mokestis už juridinių asmenų valdomus automobilius
Vyriausybė, siekdama padidinti biudžeto pajamas, Seimui siūlys nuo 2009 m. sausio 1 d. vienerius metus apmokestinti juridinių asmenų Lietuvoje įregistruotus automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3500 kg.

Planuojamas rezultatas: valstybės biudžetas papildomai gautų apie 300 mln. Lt pajamų.

Akcizai
Vyriausybė pritarė siūlymui nuo 2009 m. sausio didinti akcizo tarifą etilo alkoholiui padidinti nuo 3840 litų iki 4140 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Dėl to, pavyzdžiui, pusės litro 40 laipsnių stiprumo degtinė gali pabrangti 71 centu. Akcizo tarifas alui, tarpiniams produktams, taip pat kitiems fermentuotiems gėrimams (iki 8,5 proc.) būtų didinamas 10 proc., mažosioms alaus darykloms būtų naikinama akcizo lengvata.

Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimą pasiekti ES nustatytą minimalų akcizo tarifą cigaretėms ir siekiant išvengti staigaus kainų didėjimo, kitais metais cigaretėms taikomi akcizo tarifai būtų didinami du kartus: kovą ir rugsėjį. Nuo 2009 m. kovo mažmeninė populiariausių cigarečių pakelio kaina padidėtų 0,95 lito (nuo 5 litų iki 5,95 lito) arba 19,1 procento, o nuo rugsėjo mažmeninė populiariausių cigarečių pakelio kaina pakiltų 1,24 lito (nuo 5,95 litų iki 7,19 lito) arba 20,8 procento.

Siekdama ES nustatyto minimalaus akcizo dydžio degalams ir atsižvelgdama į palankią padėtį naftos rinkos rinkoje, Vyriausybė siūlo didinti akcizo tarifus benzinui, dyzeliniams degalams ir žibalui, o taip pat naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams. Priėmus šį siūlymą nuo kitų metų pradžios vidutinė mažmeninė A-95 markės benzino kaina padidėtų 44 centais, dyzelinio kuro – 22 centais, automobilių dujų – 40 centų.

Planuojamas rezultatas: valstybės biudžetas gautų 690 mln. litų papildomų pajamų.

Kartu su biudžeto projektu taip pat teikiami kai kurių kitų mokesčių įstatymų (Naftos ir dujų mokesčio, Lošimų ir loterijų mokesčio, Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise) pakeitimai. Jų dėka į valstybės biudžetą turėtų įplaukti apie 90 mln. litų papildomų pajamų.