Alytuje vykusiame ekonomikos forume „Dzūkija 2022: kaip tapti stipresniems po dar vienos krizės?“ pristatytos „Naujos karto Lietuva“ plano reformos ir investicijos, kurios didins valstybės atsparumą nacionaliniams ir globaliems iššūkiams ateityje.
„Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos reformos ir investicijos į žaliąją energetiką ir transportą, skaitmeninimą, švietimą, sveikatos ir socialinę sritis didins Lietuvos atsparumą galimoms krizėms. Šios 2,225 milijardų eurų investicijos skatins tvarų, į aukštą pridėtinę vertę orientuotą Lietuvos ekonomikos augimą tuo pačiu investuojant ir į žmonių kompetencijas bei įgūdžius“, – teigė forume dalyvavęs Finansų ministerijos Investicijų departamento patarėjas Paulius Baniūnas.
Anot jo, žaliajai pertvarkai ir skaitmenizacijai šiame plane atitenka didžiausia investicijų dalis – 69 proc. visų lėšų, o tai prisidės prie ilgalaikių ekonomikos transformacijos ir energetinio saugumo tikslų. Lietuvoje bus atsisakoma brangių ir taršių energijos išteklių importo, kad iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį būtų galima pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių.
„Naujos kartos Lietuva“ plane energetikai ir žaliajai transformacijai numatyta 43 proc. (970,1 mln.) visų lėšų, o daugiausia šių investicijų nukreipta į atsinaujinančių ir alternatyvių energijos išteklių plėtrą (338,2 mln. eurų), darnų judumą (337,9 mln. eurų) ir tvarią pastatų renovaciją (201,5 mln. eurų).
P. Baniūnas atkreipė dėmesį, jog šiuo metu pastebimas ženkliai išaugęs visuomenės ir verslo susidomėjimas žaliosiomis investicijomis, o iki metų pabaigos žaliajai pertvarkai numatytų kvietimų bus paskelbta iš viso už 458,6 mln. eurų, o 2023 m. pradžioje – už 483 mln. eurų
„Naujos kartos Lietuva“ investicijomis taip pat planuojama įgyvendinti ambicingus energetikos tikslus – pradėti parengiamuosius darbus vėjo jėgainių parko statyboms Baltijos jūroje, didinti naujus saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumus, steigti baterijų parkus.
Be investicijų į žaliąją pertvarką, išskirtos kitos „Naujos kartos Lietuva“ reformos ir investicijos, kurios padės suvaldyti įvairias hibridines grėsmes. Skaitmeninimo srityje 110 mln. eurų bus skirta valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai, dalis šių lėšų atiteks kibernetiniam saugumui.
Taip pat sveikatos srityje už 148 mln. eurų penkiuose miestuose bus modernizuoti infekcinių ligų klasteriai, o septynių regioninių ligoninių skyriai bus pritaikyti skubiai pagalbai ir ekstremalioms situacijoms.
Spalio 26 d. Finansų ministerijos Investicijų departamento patarėjas Paulius Baniūnas kartu su verslo, politikos ir visuomenės lyderiais dalyvavo ekonomikos forume, kuriame pristatė „Naujos kartos Lietuva“ planą bei jame numatytas reformas ir investicijas, padėsiančias išvengti galimų krizių padarinių ateityje.
Papildoma informacija:
„Naujos kartos Lietuva“ planas yra parengtas, atsižvelgiant į Vyriausybės programą, 2021–2030 m. Nacionalinį pažangos planą bei kitus nacionalinius strateginio planavimo dokumentus. Jame numatytos investicijos ir reformos apima 7 sritis, kurių pagrindinės – žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija. Šis planas finansuojamas iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.