Pasiūlymų dėl minimalios mėnesinės algos didinimo įtaka viešiesiems finansams

Finansų ministerija atliko išsamius skaičiavimus dėl visų MMA didinimo siūlymų įtakos viešiesiems finansams.

Atnaujinti skaičiavimai remiasi faktiniais duomenimis, gautais iš visų biudžetinių įstaigų apie tose įstaigose dirbančius darbuotojus, kurie gauna minimalią algą arba uždirba iki 900 litų (iki 1000 litų). Šie duomenys leido tiksliai įvertinti, kokį poveikį valstybės biudžetui turėtų MMA didinimas viešajame sektoriuje dirbantiems darbuotojams (kadangi įstatymu keičiant MMA, jos didinimas būtų privalomas ir viešajame sektoriuje dirbantiems).

Be to, kadangi su minimalia mėnesine alga įstatymais yra susieta dalis mokėjimų iš valstybės biudžeto, tokių kaip įvairių asmenų grupių socialinis draudimas valstybės lėšomis, advokatų pirminė teisinė pagalba (socialiai remtiniems žmonėms), kt., buvo įvertinta ir MMA didinimo įtaka valstybės biudžetui dėl išlaidų didėjimo šiems mokėjimams.

Pirminiai įverčiai vešiesiems finansams, kurie buvo atlikti metų pradžioje, rėmėsi bendrais Statistikos departamento duomenimis.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, jog visi MMA didinimo siūlymai didina valstybės biudžeto išlaidas ir viešųjų finansų deficitą, MMA didinimo siūlymus turėtų lydėti pasiūlymai, iš kokių šaltinių biudžeto netekimai turėtų būti finansuojami.

MMA didinimo įtaka vešiesiems finansams:

1. Jei minimali mėnesinė alga būtų didinama iki 900 litų, nekeičiant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), nacionalinis biudžeto išlaidos (dėl viešajame sektoriuje dirbančių atlyginimų padidinimo pagal MMA ir su MMA susijusių mokėjimų) padidėtų 85,6 mln. litų, ir jų neatsvertų šiek tiek padidėjusios „Sodros“ ir PSDF pajamos. Todėl siūlymo didinti MMA iki 900 litų, nekeičiant nustatyto NPD, suminis poveikis vešiesiems finansams (socialinių fondų ir nacionaliniam biudžetui) yra neigiamas.

Poveikis 2011 m. Sodros, PSDF ir Nacionaliniam biudžetams nekeičiant NPD formulės

Poveikis, mln. Lt PER METUS

2. Jei minimali mėnesinė alga būtų didinama iki 900 litų, o maksimalus neapmokestinamasis pajamų dydis būtų padidintas iki 530 litų, o NPD mažėjimo greičio koeficientas išliktų toks pats (0,2), poveikis vešiesiems valstybės finansams būtų ženklus, prie to prisidėtų ir asmenų, kuriems taikomas NPD, skaičiaus padidėjimas. Šiuo atveju viešųjų finansų deficitas per metus padidėtų 201 milijonu litų. Dėl padidėjusių išlaidų viešajame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimams bei sumažėjus pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dėl didesnio taikomo maksimalaus neapmokestinamojo pajamų dydžio, nacionalinis biudžetas per metus netektų 245 milijonų litų ir šio netekimo jokiu būdu neatsvertų šiek tiek padidėjusios Sodros ir PSDF pajamos.

Poveikis 2011 m. Sodros, PSDF ir Nacionaliniam biudžetams MMA didinant iki 900 lt ir taikant naują formulę, kai esant MMA taikomas maksimalus 530 litų NPD

Poveikis, mln. Lt PER METUS

3. Jei minimali mėnesinė alga būtų didinama iki 900 litų, maksimalus neapmokestinamasis pajamų dydis būtų padidintas iki 530 litų, o NPD mažėjimo greičio koeficientas padidėtų iki 0,235 siekiant kad asmenų, kuriems taikomas NPD skaičius nekistų, poveikis vešiesiems valstybės finansams būtų ne toks ženklus kaip antruoju atveju, tačiau viešųjų finansų deficitas per metus padidėtų apie 159 milijonu litų. Dėl padidėjusių išlaidų viešajame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimams bei sumažėjus pajamoms iš GPM dėl didesnio taikomo maksimalaus neapmokestinamojo pajamų dydžio, nacionalinis biudžetas per metus netektų 204 milijonų litų ir šio netekimo jokiu būdu neatsvertų šiek tiek padidėjusios Sodros ir PSDF pajamos. 

Poveikis, mln. Lt PER METUS