2016-07-11
Sutelktinis finansavimas – naujos galimybės smulkiam ir vidutiniam verslui
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtam įstatymo projektui, kuriuo reglamentuojamas sutelktinis finansavimas – investuotojų ieškančioms įmonėms tarpininkaujanti finansinių technologijų priemonė. Tai vienas iš alternatyvių finansavimo šaltinių smulkiam ir vidutiniam verslui, kai investuoti skatinami ne tik juridiniai asmenys, bet ir gyventojai, norintys „įdarbinti“ laisvus pinigus.
„Reglamentavus sutelktinį finansavimą Lietuvoje, verslui atsiras daugiau galimybių skolintis, gyventojams – užsidirbti iš santaupų, investuotojams – investavimo alternatyva, o tokių platformų operatoriams sukurs verslo nišą“, – sako finansų ministrė Rasa Budbergytė.
Pasak ministrės, siūloma verslo finansavimo forma patraukli dėl mažesnės priklausomybės nuo tradicinių verslo finansavimo būdų, galimybės pasiekti platesnę investuotojų dalį, taip pat dėl galimybės patikrinti, ar nauji produktai bus patrauklūs potencialiems klientams.
Projektu reglamentuojama priemonė – alternatyvi skolinimosi galimybė, leidžianti pirmiausiai smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat startuoliams paprasčiau ieškoti investuotojų savo projektams ar verslui finansuoti. Šios priemonės ypatybė – projektų sumanytojai tam tikrose interneto svetainėse – sutelktinio finansavimo platformose – galės pateikti savo verslo projektą ir pakviesti visus norinčius prisidėti prie jo finansavimo. Skolinamasi būtų tiesiogiai arba išleidžiant vertybinius popierius.
Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Vyriausybės programos prioritetinę priemonę, pagal kurią numatyta tobulinti gyventojų santaupų investavimo į ekonomiką mechanizmą, kartu didinant verslo finansavimo šaltinių įvairovę.
Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko specialistai.
Pagrindinės įstatymo projekto nuostatos:
Tam, kad būtų užtikrinta tinkama investuotojų apsauga, įstatymo projektu nustatomos sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos sąlygos, taip pat įrašymo į priežiūros institucijos tvarkomą sąrašą, informacijos teikimo ir kiti reikalavimai. Pavyzdžiui, siekiant apsaugoti neprofesionalius investuotojus, projekte numatytos 1 000 eurų „lubos“ – tokią sumą į vieną projektą per metus galėtų investuoti gyventojas. Didesnę sumą galės investuoti informuotasis investuotojas, o po tinkamumo įvertinimo – ir gyventojai bei įmonės.
Projekto sumanytojas, per sutelktinio finansavimo platformą siekiantis pritraukti nuo 100 tūkst. iki 5 mln. eurų per metus, nepriklausomai nuo finansavimo sandorio rūšies, privalės parengti informacinį dokumentą, kuriame turės pateikti tam tikrą informaciją apie projektą. Skolinantis jo nuosavų lėšų dalis turės sudaryti ne mažiau 10 proc. projekto vertės.
Jeigu numatoma finansavimo sandorio vertė siektų ar viršytų 5 mln. eurų per metus, tą sumą projekto sumanytojas galėtų gauti tik išleisdamas vertybinius popierius.
Sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalės visą savo veiklos laikotarpį turėti tam tikrą nuosavą kapitalą (ne mažesnį kaip 40 000 eurų arba apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį, lygų 0,2 proc. nuo per sutelktinio finansavimo platformą finansuotų ir finansuotojams dar negrąžintų sumų dydžio – priklausomai, kuris dydis didesnis)arba kitas prievolių užtikrinimo priemones (civilinės atsakomybės draudimą, finansų įstaigos laidavimą ar garantiją).Taip pat numatoma, kad finansavimo platformos operatoriaus veiklą prižiūrės Lietuvos bankas.
Viešųjų ryšių skyrius
www.finmin.lrv.lt
[email protected]