BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Projekto rezultatas – pateikta 14 viešosios politikos tikslų (kultūros, sveikatos apsaugos, energijos efektyvumo ir būsto renovacijos, skaitmeninės ekonomikos, regioninės plėtros, švietimo, transporto, mokslo, technologijų ir inovacijų, viešojo valdymo, verslo ir turizmo, užimtumo ir socialinės įtraukties, aplinkosaugos, demografijos ir migracijos, energetikos) galutinių rekomendacijų ir pasiūlymų.

Rekomendacijos ir pasiūlymai paskelbti čia

Projekto tikslas – iki 2020 m. perimti centralizuotai valdyti ne mažiau nei 100 proc. perimtino administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir iki 10 proc. sumažinti šio turto valdymo ir priežiūros išlaidas, palyginti su šiuo metu patiriamomis administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros išlaidomis, bei nustatyti kitos paskirties valstybės nekilnojamojo turto, naudojamo sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo ir sporto, kultūros, teisingumo ir visuomenės apsaugos srityse, valdymo gaires / kryptis.

Projekto nauda – įgyvendinus projektą bus:
•    visiškai centralizuotas administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymas, konsoliduota bendra administracinės paskirties nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros funkcija, kuri sudarys sąlygas optimizuoti šio turto valdymo išlaidas ir apimtis, kad valstybė turėtų jo tiek, kiek reikia valstybės funkcijoms atlikti.
•    nustatytos ilgalaikės kitos paskirties valstybės nekilnojamojo turto, naudojamo sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo ir sporto, kultūros, teisingumo ir visuomenės apsaugos srityse, valdymo gairės ir parengtas jų įgyvendinimo planas.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2018 m. II ketv. – 2020 m. IV ketv.

Projekto rezultatas – perimta centralizuotai valdyti administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto – 100 proc., pasiektas iki 10 proc. kaštų, skiriamų turto valdymui ir priežiūrai, sumažinimas, lyginant su projekto įgyvendinimo pradžioje patirtais administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros kaštais, bei pritarta parengtoms rekomendacijoms ir įgyvendinimo planui dėl kitos paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo.

Projekto tikslas – iki 2021 m. gruodžio 31 d. sukurti ir įdiegti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas viešojo sektoriaus organizacijų darbuotojų įsitraukimo vidurkį (4,04 balo) atitinkantis Finansų ministerijos darbuotojų įsitraukimo lygis, formuoti Finansų ministerijos įvaizdį gerinančią darbuotojų įsitraukimo kultūrą.

Projekto nauda – įgyvendinus projektą bus užtikrintas viešojo sektoriaus organizacijų darbuotojų įsitraukimo vidurkį (4,04 balo) atitinkantis Finansų ministerijos darbuotojų įsitraukimo lygis, formuojama Finansų ministerijos įvaizdį gerinanti darbuotojų įsitraukimo kultūra.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2018 m. III ketv. – 2020 m. IV ketv.

Projekto rezultatas – iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo sukurtos ir įdiegtos priemonės, kuriomis buvo didinamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotojų įsitraukimo lygis (2019 m. įsitraukimo vertinimo vidurkis buvo 3,99 (2018 m. – 3,98)), formuojama Finansų ministerijos įvaizdį gerinanti darbuotojų įsitraukimo kultūra. Pažymėtina, kad viešojo sektoriaus organizacijų darbuotojų įsitraukimo vidurkį (4,04 balo) atitinkantis Finansų ministerijos darbuotojų įsitraukimo lygis nepasiektas, tačiau buvo užtikrintas įsitraukimo rodiklio gerėjimas, sukurta darbuotojų įsitraukimo didinimo bei rūpesčio darbuotojų poreikiais kultūra.

Projekto tikslas – sukurti aiškią valstybės strateginio planavimo dokumentų sistemą, integruojančią valstybės, teritorinio (erdvinio) ir regioninio planavimo tikslus bei procesus ir naudojamą valstybės biudžetui formuoti. 

Projekto nauda – įgyvendinus projektą bus optimizuota strateginio planavimo ir atsiskaitymo sistema, kuri padės supaprastinti strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo stebėseną, o sustiprinta strateginių valstybės tikslų sąsaja su valstybės finansiniais ištekliais leis efektyviau paskirstyti valstybės biudžeto lėšas ir aiškiau parodyti, kam jos išleidžiamos.

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2017 m. II ketv. – 2021 m. IV ketv.

Projekto rezultatas – sukurta į rezultatus orientuota strateginio valdymo sistema, integruojanti strateginio planavimo, regionų plėtros ir teritorijų planavimo procesus, užtikrinanti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą ir veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir panaudojimą. 2020 m. birželio 25 d. priimtas strateginio valdymo sistemą įtvirtinantis Strateginio valdymo įstatymas, kuriame nustatyti strateginio valdymo sistemos principai, apibrėžti planavimo dokumentų lygmenys, tipai, jų tarpusavio sąsajos ir įtaka pažangos lėšų ir tęstinės veiklos lėšų planavimui, nustatyti strateginio valdymo sistemos dalyviai, jų teisės ir pareigos, įtvirtintos strateginio valdymo sistemos valdysenos nuostatos. Strateginio valdymo įstatymo nuostatoms detalizuoti parengta ir 2021 m. balandžio 28 d. patvirtinta Strateginio valdymo metodika.

Projekto tikslas – suformuoti ir pateikti Seimui tvirtinti vidutinės trukmės (pvz., 3 metų) laikotarpio valstybės biudžetą, orientuotą į siekiamus rezultatus.

Projekto nauda – įgyvendinus projektą bus tikslingiau paskirstomi viešieji finansai ir aiškiai nustatoma, kokie rezultatai už skirtas lėšas turi būti pasiekti, taip pat bus užtikrinamas finansavimo tvarumas. Tai prisidės prie viešųjų išlaidų panaudojimo efektyvumo ir viešojo sektoriaus veiklos skaidrumo didinimo.

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2017 m. IV ketv. – 2021 m. IV ketv.

Projekto rezultatas – priimti strateginio valdymo sistemą, susietą su biudžeto formavimo procesu, reglamentuojantys teisės aktai (Strateginio valdymo įstatymas, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymas, kitų susijusių įstatymų pakeitimų įstatymai, Strateginio valdymo metodika, Finansų ministro, kaip Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojo, tvirtinamos tvarkos ir metodinės rekomendacijos), kuriais remiantis pakeista biudžeto programų struktūra, jų planavimo logika, programose atskiriamos išlaidos skirtos pažangai įgyvendinti ir valstybės strateginiams tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. spalio 13 d. posėdžio metu priėmė nutarimą, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimui teikiamas 2022 m. valstybės biudžeto projektas, kuriame planuojami asignavimai susieti su siekiamas rezultatais.

Projekto tikslas – sukurti ir naudoti parametrizuotą visuomenės gyvenimo kokybės augimo modelį, kuris leistų numatyti prioritetinius ūkio sektorius ir jų finansavimo strategiją trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, pageidaujamiems visuomenės gyvenimo kokybės parametrams pasiekti (nuo 2021 metų).

Projekto nauda – įgyvendinus projektą bus sukurta parametrizuoto visuomenės gyvenimo kokybės augimo modelio informacinių technologijų priemonė, periodiškai planuojamas (ex-ante) ir nustatomas (ex-post) valstybės intervencijų poveikis visuomenės gyvenimo kokybei.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2019 m. I ketv. – 2021 m. IV ketv.

Projekto rezultatas – sukurtas Gyvenimo kokybės augimo modelis (toliau - GKAM) – kombinuotas (makroekonometrinis ir mikrosimuliacinis) matematinis modelis, kuris leidžia įvertinti (ex-post) ir prognozuoti (ex-ante) skirtingų valstybės finansų politikos intervencijų poveikį gyvenimo kokybės indekso rodikliams trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Sukurtojo GKAM pagalba 2020-2021 metais buvo atlikti ES fondų investicijų (2014-2020) ir kitų valstybės intervencijų poveikio visuomenės gyvenimo kokybės augimui vertinimas, bei Naujos kartos Lietuva – ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikio vertinimas.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-08-25