Šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų planas

Šešėlinė ekonomika lemia mažesnes galimybes valstybei ir savivaldybėms teikti kokybiškas viešąsias paslaugas (gydymo, švietimo, ikimokyklinio ugdymo, aplinkos, kelių tvarkymo, socialinės apsaugos ir pan.) visai visuomenei, t. y. nemokėdamas mokesčių asmuo ne tik pats naudojasi viešosiomis paslaugomis kitų mokesčių mokėtojų sąskaita, bet kartu nesudaro didesnių galimybių valstybei teikti kokybiškesnes paslaugas tam, kam to labiausiai reikia, pavyzdžiui, socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Įgyvendinant Vyriausybės prioritetą dėl šešėlinės ekonomikos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio mažinimo, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1K-317 „Dėl Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų plano patvirtinimo“ patvirtintas Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų planas, kuriuo siekiama iki 2030 metų Lietuvoje nuosekliai sumažinti buvusį 25 procentų PVM atotrūkį iki Veiksmų plano priėmimo metu buvusio paskelbto Europos Sąjungos vidurkio – 10 procentų. Veiksmų plane numatytos 37 priemonės, kurias įgyvendinant veikiama dviem pagrindinėmis kryptimis – siekiama skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą ir užkardyti mokestinius pažeidimus, akcentuojant tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą. Veiksmų planu siekiama sukurti paskatas šešėlinės ekonomikos mastui mažėti, padidinti išteklius viešųjų paslaugų kokybei gerinti, struktūrinėms reformoms finansuoti, užtikrinti mokestinę drausmę, sveiką konkurencinę aplinką ir sąlygas investicijoms.

Išsamiau su Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų planu susipažinti galite čia.

Veiksmų plano įgyvendinimo pažangą vertina Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos sudarymo“.

Įgyvendinus bene 70 proc. dar 2021 m. patvirtinto „Šešėlinės ekonomikos ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų plano“ priemonių, gauta per 600 mln. eurų daugiau PVM, o dėl tiesioginio plano priemonių poveikio – dar 238 mln. eurų.

Paskutinio paskelbto Europos Komisijos Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (angl. CASE) PVM atotrūkio ES šalyse tyrimo duomenimis, Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį kasmet stebima PVM atotrūkio mažėjimo tendencija. 2021 metais PVM atotrūkis sudarė 14,5 procento ir, palyginti su 2020 metais, sumažėjo 4,2 procentinio punkto. Anot CASE vertinimo – tai didžiausias mažėjimas per visą skaičiavimo laikotarpį. Išankstiniais CASE vertinimais, 2022 metais PVM atotrūkis sumažėjo dar ženkliau – iki 13,5 procento, arba palyginti su 2020 metais sumažėjo 5,2 procentiniais punktais.

Išankstiniais duomenis, kurie rengiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimais, PVM atotrūkio mažėjimo tendencija Lietuvoje išliks ir toliau. VMI vasario mėnesio pateikiamos tendencijos iš esmės sutampa su CASE skaičiavimais – 2022 m., prognozuojama, PVM atotrūkis sudarys 13 proc., 2023 m. – 12,2 proc., 2024 m. – 11 proc.

Su detalesniu Veiksmų plano vykdymu galite susipažinti čia ir čia.