BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Savivaldybių DUK

 

 

 

Finansų ministerija parengė šią informaciją, siekdama atsakyti į savivaldybių keliamus klausimus dėl COVID-19 sukeltos ekstremalios situacijos įtakos savivaldybių biudžetams.

Dėl fiskalinės drausmės taisyklių. Vyriausybė balandžio 8 d. pasitarime priėmė protokolinį sprendimą ,,Dėl koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių savivaldybių biudžetams“, kuriame numatyta, jog:

  • Savivaldybės toliau vykdo savivaldybių tarybų patvirtintus biudžetus, tačiau gali turėti didesnių išlaidų, nei buvo patvirtinta, t.y., mažosios savivaldybės – iki 1,5 procento savo patvirtintų pajamų, didžiosios – joms Finansų ministerijos nustatytu dydžiu, atitinkamai patikslinant patvirtintą biudžetą (konkrečiai apskaičiuotos sumos pagal mažąsias savivaldybes pateikiamos prie Vyriausybės pasitarimo sprendimo pridedamoje 1 lentelėje, Finansų ministerijos nustatyti ciklinės komponentės dydžiai didžiosioms savivaldybėms pateikiami prie Vyriausybės pasitarimo sprendimo pridedamoje 2 lentelėje).
  • Dėl planuotų ir negautų biudžetų pajamų atsiradus apyvartinių lėšų trūkumui, savivaldybės gali kreiptis į Finansų ministeriją dėl trumpalaikės paskolos suteikimo Vyriausybės 2004 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 345 ,,Dėl Savivaldybių skolinimosi taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Bendra trumpalaikių paskolų suma negali viršyti leistino pajamų ir išlaidų skirtumo.
  • Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme turės būti numatytos lėšos savivaldybių 2020 m. negautoms pajamoms (išskyrus savarankiškai administruojamas pajamas ir vietines rinkliavas) kompensuoti įstatymų nustatyta tvarka. Iš šių kompensacijoms numatytų lėšų savivaldybės galės grąžinti trumpalaikes paskolas, suteiktas iš valstybės biudžeto, kurios nebus grąžintos iki 2020 biudžetinių metų pabaigos.
  • Savivaldybėms, patyrusioms išlaidų dėl centrinės valdžios sprendimų, susijusių su ekstremaliosios situacijos suvaldymu ir jos pasekmių užkardymu arba mažinimu, įgyvendinimo, iš valstybės biudžeto lėšų bus kompensuojamos patirtos išlaidos, gavus atitinkamų asignavimų valdytojų patvirtinimą dėl jų pagrįstumo.

Dėl papildomų priemonių. Primename, jog savivaldybėms prieinamos ir šios priemonės:

1. Nemažinamos valstybės biudžeto dotacijos savivaldybėms, suplanuotos 2020 metams.

2. Dotacijos nuosavam indėliui prie ES lėšomis finansuojamų savivaldybių įgyvendinamų projektų, kurioms šiais metais numatyta suma - 7 mln. eur. Ši dotacija skiriama tais atvejais, kai savivaldybės neturi galimybių finansuoti projektų skolintomis lėšomis, nes viršytų įstatymuose numatytus skolinimosi limitus. Dotacijos išmokamos dalimis su kiekvienu mokėjimo prašymu. Dotacijos pradedamos grąžinti ateinančiais metais pasibaigus projektui.

3. Papildomo 9,7 mln. skolinimosi galimybės savivaldybėms Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau - CPVA) atrinktiems projektams. Savivaldybė, norėdama finansuoti planuojamą įgyvendinti arba dar neužbaigtą projektą iš pasiskolintų lėšų, iki 2020 m. balandžio 30 d. turi pateikti paraišką CPVA. Daugiau informacijos: 2020 m. kovo 18 d. LR finansų ministro įsakyme Nr. 1K-69 ,,Dėl projektų atrankos“.

4. Laikinai, t.y., tol, kol paskelbta ekstremali situacija, palengvinti avansiniai mokėjimai įgyvendinantiems ES finansuojamus projektus, tarp jų ir savivaldybėms. Trūkstant apyvartinių lėšų, projekto vykdytojo prašymu, skiriamas avansas, net jei to ir nėra numatyta projekto sutartyje; taip pat maksimalus avansas projektui didinamas iki 50 %; avanso garantijų nereikalaujama iš valstybės bei savivaldybių įmonių, savivaldybių valdomų įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkės arba dalininkės yra savivaldybės. Daugiau informacijos: 2020 m. kovo 23 d. LR finansų ministro įsakyme Nr. 1K-75 ,,Dėl finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 1K-316 ,,Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“.

Dėl biudžetų vykdymo ataskaitų, informuojame, jog atidėti biudžeto vykdymo ataskaitų pateikimo nenumatoma.

Vadovaujantis Vyriausybės balandžio 8 d. priimto protokolinio sprendimo 2 punktu, savivaldybėms Vyriausybės 2004 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 345 ,,Dėl Savivaldybių skolinimosi taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka yra suteikiamos trumpalaikės paskolos siekiant padėti joms suvaldyti dėl planuotų pajamų nesurinkimo atsiradusį apyvartinių lėšų trūkumą. Pagal šio sprendimo 3 punktą, savivaldybės galės grąžinti šias trumpalaikes paskolas iš 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytų lėšų, kurių dydžiai bus nustatomi pagal faktinius savivaldybių 2020 m. negautų pajamų (išskyrus savarankiškai administruojamas pajamas ir vietines rinkliavas) dydžius Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

Tai reiškia, jog:

  1. Kiekvienai savivaldybei vertinant apyvartinių lėšų trūkumą einamuoju laikotarpiu ir trumpalaikės paskolos poreikį, būtina įvertinti faktiškai einamuoju laikotarpiu savivaldybės nesurenkamas planuotas biudžeto pajamas ir atlikus šį vertinimą, kreiptis dėl trumpalaikės paskolos, atitinkančios einamuoju laikotarpiu negautų planuotų pajamų dydį.
  2. Jei savivaldybė kreipiasi dėl didesnės nei faktiškai negautų pajamų dydį atitinkančios trumpalaikės paskolos, savivaldybė privalo įvertinti ir prisiimti visas rizikas dėl finansinių srautų valdymo ir trumpalaikių paskolų grąžinimo galimybių.
  3. Kreipiantis dėl trumpalaikės paskolos suteikimo, savivaldybės turi pateikti pinigų srautų prognozes, pagrindžiančias paskolos grąžinimo Finansų ministerijai galimybes bei planuojamus paskolos panaudojimo pinigų srautus.
  4. Esant galimybei, įvertinusios savo finansinius srautus ir apyvartinių lėšų trūkumus, savivaldybės raginamos informuoti apie šiems metams planuojamą  trumpalaikių paskolų poreikį bei jo išsidėstymą laike el. paštu: Aldas.Beginskas@finmin.lt
  5. Pabrėžtina, kad nepriklausomai nuo suteiktos trumpalaikės paskolos dydžio, paskolos lėšos bus išmokamos visa apimtimi arba dalimis, įvertinus faktinį lėšų artimiausiam mėnesiui poreikį. Šiuo atveju paskolos lėšos gali būti išmokamos dalimis, pateikus prašymą išmokėti lėšas ir informaciją, pagrindžiančią artimiausio mėnesio lėšų poreikį. Trumpalaikės paskolos lėšos bus išmokamos per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo Finansų ministerijai dienos.
  6. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis protokoliniu sprendimu, konkrečios savivaldybės:

faktinės pajamos (sumažėjusios ir be trumpalaikių paskolų) + suteiktos trumpalaikės paskolos + nepanaudota praėjusių metų pajamų dalis - išlaidos (planuotos, be paskolų grąžinimų) - 1,5 proc. nuo mažosios savivaldybės patvirtintų pajamų (arba ciklinės komponentės dydis didžiosioms savivaldybėms) = 0

Pastaba: savivaldybės, kurios pagal Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. įgyvendina finansų ministro nustatyta tvarka atrinktus projektus, 2020 metais papildomai gali padidinti išlaidas projektams įgyvendinti 2020 metais skolinama lėšų suma.

Savivaldybių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) surinkimo situacija ir negautų pajamų dydžiai. Savivaldybių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) surinkimo situacija ir negautų pajamų dydžiai. Finansų ministerijos duomenimis, per devynis šių metų mėnesius į savivaldybių biudžetus surinkta 6,5 proc. mažiau pajamų iš GPM nei buvo planuota ir 0,1 proc. mažiau nei tą patį laikotarpį prieš metus. Dėl pasikeitusios ekonominės situacijos ir Seimo priimto sprendimo padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį 2020 metams, pajamos iš GPM ir likusiais metų mėnesiais gali būti mažesnės nei planuota. Remiantis ministerijos prognoze, bendrai į savivaldybių biudžetus GPM šiais metais gali būti surinkta apie 7,7 proc. mažiau nei buvo planuota. Atsižvelgiant į šią prognozę, žemiau pateikiamos prognozuojamos savivaldybių biudžetų pajamų iš GPM netektys 2020 metais pagal konkrečias savivaldybes.

Atkreipiame dėmesį, jog informacija apie prognozuojamus savivaldybių biudžetų negautų planuotų GPM dydžius bus nuolat atnaujinama ir pateikiama šiame puslapyje, kad savivaldybės galėtų atsakingai vertinti trumpalaikių paskolų poreikį, jų dydžių pagrįstumą ir savo galimybes trumpalaikes paskolas grąžinti. Kitų savivaldybių biudžetams priskiriamų pajamų (turto mokesčių, turto pajamų ir kt.) negautų pajamų vertinimą turi atlikti pačios savivaldybės.

Esant papildomiems klausimams dėl protokolinio sprendimo įgyvendinimo, prašome kreipti el. paštu: Gabija.Grigaite-Daugirde@finmin.lt     

Prognozuojamą 2020 m. savivaldybių GPM netekties sumą galite rasti ČIA. 

Trumpalaikių paskolų apskaitymas

  1. Trumpalaikės paskolos, suteiktos savivaldybėms apyvartinių lėšų trūkumui, atsiradusiam dėl negautų planuotų pajamų, finansavimo, apskaitos prasme nėra laikomos savivaldybės pajamomis. Tai reiškia, kad savivaldybės biudžeto pajamų dalyje šios skolintos lėšos turi būti rodomos teikiant Finansų ministerijai atskaitomybės formas (1-sav, 2-sav) apie biudžeto įvykdymą: 1 sav Kodas yra 4.3.1.4.1.1. - Trumpalaikės paskolos (gautos); 2 sav: Grąžintos trumpalaikės paskolos. 3.3.1.4.1.1.
  2. Trumpalaikės paskolos pridedamos prie pajamų TIK tikrinant, ar savivaldybė laikosi LR Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 str. 2 arba 4 dalies nuostatų.

 

Papildomos išlaidos ir jų finansavimo šaltiniai

  1. Numatytas 2020 metais leidžiamas 1,5 proc. (didžiosioms savivaldybėms – atitinkamai ciklinės komponentės dydžio) nuo suplanuotų savivaldybės pajamų deficitas yra galimybė, o ne būtinybė savivaldybėms didinti savo planuotas išlaidas. Jei savivaldybei nėra poreikio turėti didesnes išlaidas nei buvo patvirtintos, tuomet savivaldybė toliau vykdo savo patvirtintą biudžetą neplanuodamos papildomų išlaidų . 
  2. Jei savivaldybė nusprendžia didinti savo planuotas išlaidas, jos gali būti 1,5 proc. (didžiųjų savivaldybių – atitinkamai ciklinės komponentės dydžiu) virš faktiškai gautų pajamų ir trumpalaikių paskolų sumos su sąlyga, kad trumpalaikių paskolų suma atitinka negautų (palyginti su suplanuotomis) 2020 metų savivaldybės pajamų sumą.
  3. Trumpalaikės paskolos iš valstybės iždo tikslas yra ne finansuoti papildomas savivaldybių neplanuotas išlaidas, o padėti savivaldybėms suvaldyti apyvartinių lėšų trūkumą ir vykdyti planuotas išlaidas, todėl vertinant savivaldybės prašomos trumpalaikės paskolos dydį, yra atsižvelgiama į savivaldybės planuotas ir negautas prognozuojamas pajamas.
  4. Didesnėms nei planuota išlaidoms finansuoti gali būti imamos tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės paskolos iš įvairių šaltinių. Papildomos nei planuota išlaidos, finansuojamos šių paskolų lėšomis, turi būti parodomos/apskaitomos kaip savivaldybės biudžeto išlaidos. Naujos ilgalaikės paskolos gali būti imamos, atsakingai įvertinus savivaldybės finansinius srautus ir galimybes ilgalaikes paskolas grąžinti. Savivaldybė esant poreikiui gali imti naujas ilgalaikes paskolas investiciniams projektams finansuoti ir šių paskolų dydžiai neturi būti siejami su planuotų ir negautų pajamų bei trumpalaikių paskolų iš valstybės biudžeto, skirtų apyvartinių lėšų trūkumui finansuoti, dydžiu.
  5. Savivaldybė gali skolintis daugiau nei 1,5 proc. (didžiosios savivaldybės – atitinkamai ciklinės komponentės dydžiu) savo patvirtintų pajamų, pateikus paraišką CPVA ir jeigu projektas, pagal 2020 m. kovo 18 d. LR finansų ministro įsakymu Nr. 1K-69 patvirtintą ,,Dėl projektų atrankos“ tvarką yra CPVA atrinktas kaip tinkamas. Savivaldybės, kurios pagal Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. įgyvendina finansų ministro nustatyta tvarka atrinktus projektus, 2020 metais papildomai, t. y. virš 1,5 proc. (didžiosios savivaldybės – virš ciklinės komponentės dydį atitinkančių) papildomų išlaidų,  gali padidinti išlaidas šiems projektams įgyvendinti 2020 metais skolinama lėšų suma.
  6. Ciklinių komponenčių dydžiai apskaičiuoti pagal 2020 m. kovo 20 d. paskelbtą ekonominės raidos scenarijų. Ekonominės raidos scenarijus bus atnaujintas 2020 m. birželio pab. - liepos pr., o vėliau – rugsėjo pab. Minuso ženklą lemia neigiamas produkcijos atotrūkis nuo potencialo, o tai reiškia, kad galimas savivaldybės nominalus deficitas ciklinės komponentės dydžiu.

 

Formulė

Konkrečiai savivaldybei leidžiamas deficitas skaičiuojamas įskaitant trumpalaikes paskolas iš valstybės biudžeto, užtikrinant, kad yra tenkinama lygtis:

faktinės pajamos (sumažėjusios ir be trumpalaikių paskolų) + suteiktos trumpalaikės paskolos + nepanaudota praėjusių metų pajamų dalis - išlaidos (planuotos, be paskolų grąžinimų) - 1,5 proc. nuo mažosios savivaldybės patvirtintų pajamų (arba ciklinės komponentės dydis didžiosioms savivaldybėms) = 0

Taip pat, kaip jau minėta, savivaldybės, kurios pagal Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. įgyvendina finansų ministro nustatyta tvarka atrinktus projektus, 2020 metais papildomai gali padidinti išlaidas projektams įgyvendinti 2020 metais skolinama lėšų suma.

 

Trumpalaikių paskolų dydžiai

  1. Trumpalaikės paskolos dydis yra siejamas ne su galimu papildomų išlaidų dydžiu, bet su savivaldybių planuotomis ir negautomis pajamomis.
  2. Prognozuojamą 2020 m. savivaldybių GPM netekties sumą galite rasti ČIA. 

 

Trumpalaikių paskolų teikimas ir panaudojimas

  1. Visa informacija apie dokumentus, kuriuos būtina pateikti trumpalaikei paskolai gauti ir terminus, per kiek suteikiamos trumpalaikės paskolos yra pateikiama Vyriausybės 2004 m. kovo 26 d. nutarime Nr. 345 ,,Dėl Savivaldybių skolinimosi taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Skolinimosi taisyklės)
  2. Remiantis Skolinimosi taisyklių 9 punktu, paskola ar jos dalis prioriteto tvarka teikiama: darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui; socialinėms išmokoms (pašalpoms); prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms; materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidoms; kitoms išlaidoms. Tai reiškia, kad paskola turi būti naudojama pagal paskolos sutartyje nustatytą paskirtį. Remiantis Skolinimosi taisyklių 12.2.3 punktu, Finansų ministerija turi teisę per paskolos sutartyje nustatytą terminą negrąžintos paskolos sumą ir nesumokėtas už naudojimosi paskolos suma laiką apskaičiuotas palūkanas įskaityti kaip savivaldybės biudžeto gautas pajamų įmokas pagal Skolinimosi taisyklių 13 punktą, jeigu paskola ar jos dalis panaudota ne pagal tikslinę paskirtį.
  3. Kaip jau skelbta ministerijos puslapyje, nepriklausomai nuo suteiktos trumpalaikės paskolos dydžio, paskolos lėšos bus išmokamos visa apimtimi arba dalimis, įvertinus faktinį lėšų artimiausiam mėnesiui poreikį. Šiuo atveju paskolos lėšos gali būti išmokamos dalimis, pateikus prašymą išmokėti lėšas ir informaciją, pagrindžiančią artimiausio mėnesio lėšų poreikį. Trumpalaikės paskolos lėšos bus išmokamos per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo Finansų ministerijai dienos.
  4. Palūkanos nustatomos pagal Finansų ministro  2014 m. gruodžio 1 d. įsakymą ir kiekvienai savivaldybei yra skirtingos. Fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,021 iki 0,022 proc.

 

Negautų pajamų kompensavimo mechanizmas

Pagal Protokolinio sprendimo 3 punktą, savivaldybės galės grąžinti joms iš valstybės biudžeto suteiktas trumpalaikes paskolas 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytų lėšų, kurių dydžiai bus nustatomi pagal faktinius savivaldybių 2020 m. negautų pajamų (išskyrus savarankiškai administruojamas pajamas ir vietines rinkliavas) dydžius Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

Trumpalaikių virtimas ilgalaikėmis/valstybės skola

  1. 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte bus numatytos lėšos savivaldybių negautoms pajamoms kompensuoti, iš kurių turės būti  grąžintos trumpalaikės paskolos. Jei kompensacijai numatytų lėšų nepakaks trumpalaikėms paskoloms grąžinti, atsižvelgiant į ekonominio nuosmukio mastą bei valstybės galimybes, bus svarstomos galimybės nepaversti likusių trumpalaikių paskolų dalies ilgalaikėmis skolomis.
  2. Jei savivaldybė neturės galimybės grąžinti trumpalaikės paskolos dalies iki 2020 m. pabaigos, kreditorinio ataskaitoje (priedas Nr. 9 - Mokėtinų sumų ataskaita) šios paskolos turi būti atvaizduojamos prie Finansinių įsipareigojimų vykdymo išlaidų.
  3. Jei trumpalaikės paskolos grąžinimui nepakaktų savivaldybių negautų pajamų kompensacijai numatytų lėšų ir jos grąžinimas tektų savivaldybei iš turimų tų metų asignavimų per kelerių metų laikotarpį, toks įsipareigojimas turėtų įtakos savivaldybės 2021 m. ir paskesnių metų grynajam skolinimosi limitui, o jos grąžinimas bus laikomas ilgalaikių įsipareigojimų grąžinimu.

 

Kiti klausimai

  1. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktų paskolų laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d., neplanuojama nurašyti ar įtraukti į valstybės skolą.
  2. Savivaldybė dotacijas pradeda grąžinti tik ateinančiais metais pasibaigus projektui pagal su VIPA suderintą grąžinimo grafiką dalimis pamečiui du kartus per metus - iki birželio ir gruodžio mėn. Todėl projektams pasibaigus šiais metais, pirmieji grąžinimai bus tik 2021 m. ir 2020 m. tai neliečia.

 

Išlaidų, patirtų dėl centrinės valdžios sprendimų įgyvendinimo, kompensavimas

Savivaldybėms, patyrusioms išlaidų dėl centrinės valdžios ar dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, susijusių su ekstremalios situacijos suvaldymu ir jos pasekmių užkardymu arba mažinimu, įgyvendinimo, iš valstybės finansinių išteklių/piniginių lėšų bus kompensuojamos patirtos išlaidos, susijusios su materialinių išteklių teikimu. Tokių išlaidų kompensavimas bus vykdomas vadovaujantis Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1107 „Dėl Materialinių išteklių teikimo ir kompensavimo už jų teikimą tvarkos aprašo ir Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Prašymus dėl patirtų išlaidų kompensavimo savivaldybės turi teikti Finansų ministerijai. Prašymų pateikimo terminų nėra. Kiekviena savivaldybė pati priima sprendimą, ar ji patyrė konkrečias išlaidas ir turi pagrindą kreiptis dėl išlaidų kompensavimo.

Prašyme turėtų būti pateikta:

1. Apibendrinta informacija apie savivaldybės patirtas išlaidas, susijusias su ekstremalios situacijos suvaldymu ir jos pasekmių užkardymu arba mažinimu, pagal konkrečias pozicijas vykdant konkrečius sprendimus.

2. Patvirtinančių dokumentų kopijos, pagrindžiantys faktiškai patirtas ir pagrįstas išlaidas.

 

Kiekvienos savivaldybės prašymas bus nagrinėjamas. Finansų ministerija, nagrinėdama pateiktus prašymus, vertins, ar pateiktos išlaidos atitinka nustatytas rekomendacijas dėl tam tikrų išlaidų dydžių, taip pat gali paprašyti papildomos informacijos dėl patirtų išlaidų pagrįstumo tiek pačių savivaldybių, tiek atitinkamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.

Pažymėtina, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnis nustato, kad saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Darbuotojų aprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis yra viena iš darbdavio pareigų, siekiant sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 straipsnio, taip pat Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. balandžio 22 d. pasitarime pritarė papildomų lėšų naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltai situacijai suvaldyti skyrimo kriterijams ir principams, kuriuose numatyta kompensuoti patirtas išlaidas asmeninėms apsaugos priemonėms – respiratoriams, medicininėms kaukėms, pirštinėms, kombinezonams, rankų dezinfekavimo ir kitoms priemonėms – tik toms įstaigoms, kurios tiesiogiai dalyvauja valdant naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltą ekstremaliąją situaciją ir karantiną ir (ar) dėl darbo pobūdžio turi kontaktų su kitais koronoviruso požymius turinčiais ir tiriamais ar koronavirusu sergančiais asmenimis nepriklausomai nuo jų gydymo ar karantinavimosi vietos.

Finansų ministerija, išnagrinėjusi pateiktą informaciją ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, parengs ir pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo projektą dėl pagrįstos kompensacijos skyrimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl kompensacijos skyrimo, ši kompensacija bus pervedama konkrečiai savivaldybei iš Lietuvos valstybės piniginių lėšų. Tokios lėšos savivaldybei paprastai pervedamos per 3-5 darbo dienas nuo Vyriausybės sprendimo įsigaliojimo.

 

Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų bei bendrojo finansavimo lėšų įtraukimas į savivaldybių biudžetus

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 4 straipsnio 4 punktu, savivaldybės, atsižvelgdamos į iš valstybės institucijų ir įstaigų gautas dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos (toliau – ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

Čia pateikiami atsakymai į savivaldybėms dažniausiai kylančius klausimus dėl ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų (kartu su bendrojo finansavimo lėšomis) įtraukimo į savivaldybių biudžetus, taip pat dėl šių lėšų apskaitos, pervedimo ir kt.

Klausimas/problema

Atsakymas

Dėl fizinio ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų pervedimo.

Jei projektą vykdo savivaldybės administracija ar savivaldybei pavaldi įstaiga, ar savivaldybės iždas gali/turi ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas visų pirma gauti į savo banko sąskaitą (fiziniu banko pervedimu) ir tada šias lėšas pervesti administracijai/pavaldžiai įstaigai, kuri vykdo ES projektą?

 

ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos iš valstybės biudžeto įprastai pervedamos tiesiogiai projekto vykdytojui, su kuriuo yra sudaryta projekto sutartis.

Todėl, jei projekto sutartis yra sudaroma su savivaldybės administracija, kaip juridiniu asmeniu, projekto lėšos turėtų būti pervedamos į šio juridinio asmens sąskaitą, skirtą projekto lėšoms, o ne į savivaldybės iždo sąskaitą.

Taip pat jei projekto vykdytojas yra savivaldybei pavaldi įstaiga – paramos lėšos turi būti pervedamos tiesiogiai jai, o ne savivaldybės iždui.

Savivaldybės iždo, kaip tarpininko įsikišimas į lėšų pervedimo schemą, prieštarauja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėms ir neatitinka patvirtintos ES paramos Valdymo ir kontrolės sistemos (VKS).

 

Dėl ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų įtraukimo į savivaldybių biudžetus (pinigų principu).

Kokia tvarka savivaldybės turi įtraukti į savivaldybės biudžeto pajamas bei asignavimus (Formos 1-sav. ir 2-sav) savivaldybės administracijos ir (arba) savivaldybės pavaldžių įstaigų iš valstybės biudžeto gautas ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas?

Savivaldybės į biudžetus turi įtraukti administracijos ir kitų pavaldžių įstaigų iš valstybės biudžeto gautas ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas.

Savivaldybės turėtų pačios nusistatyti tvarką, kokiu būdu savivaldybės pavaldžios įstaigos turėtų pateikti savivaldybės iždui informaciją apie iš valstybės biudžeto gautas ir panaudotas ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas (rekomenduojama savivaldybei nusistatyti informacijos susirinkimo formą).

 

Dėl gautos ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų priskyrimo pajamų ekonominės klasifikacijos straipsniui.

Kokiam ekonominės klasifikacijos straipsniui savivaldybė, rengdama biudžeto vykdymo ataskaitas, turėtų priskirti gautas ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas? Ar bendrojo finansavimo lėšos turi būti priskiriamos tam pačiam straipsniui kaip ES lėšos?

Iki ekonominės klasifikacijos pakeitimo (planuojami patikslinimai nuo 2018 metų) savivaldybės iš valstybės biudžeto gautą ES paramą kartu su bendrojo finansavimo lėšomis turėtų priskirti prie 1.3.3 ekonominės klasifikacijos kodų grupės, o paramą gautą iš užsienio valstybių (Norvegijos, EEE, Šveicarijos ir pan.) kartu su bendrojo finansavimo lėšomis – prie 1.3.1 ekonominės klasifikacijos grupės.

 

Dėl ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų buhalterinės apskaitos savivaldybės ižde.

Ar savivaldybės iždo finansinėje apskaitoje reikia registruoti savivaldybės administracijos ir (arba) jos pavaldžių įstaigų tiesiogiai iš valstybės biudžeto gautas ES finansavimo sumas?

ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų apskaitą turi tvarkyti projekto vykdytojas, t.y. savivaldybės administracija arba savivaldybei pavaldi įstaiga.

Savivaldybės iždui finansinėje apskaitoje nereikia registruoti savivaldybės administracijos ir (arba) pavaldžių įstaigų iš valstybės biudžeto gautų ES ir (arba) kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Ši informacija pateks į savivaldybių konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Dėl savivaldybių tiesiogiai gaunamos finansinės paramos iš Europos Komisijos ar kitų paramą teikiančių organizacijų (kai parama „nepraeina“ per valstybės biudžetą).

Dalį ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų savivaldybės gauna tiesiogiai iš Europos Komisijos ar kitų paramą teikiančių tarptautinių organizacijų, ši parama nėra perskirstoma savivaldybėms per valstybės biudžetą. Už šių lėšų panaudojimą savivaldybė ar jai pavaldžios įstaigos atsiskaito tiesiogiai paramos davėjui. Ar reikia savivaldybėms tokias lėšas įtraukti į savo biudžetus?

 

Ar „Erasmus+“ projektai (iš Švietimo mainų paramos fondo) turi būti planuojami savivaldybės biudžete?

Tiesiogiai iš paramos davėjų (Europos Komisijos ar kitų paramą teikiančių organizacijų) gaunamomis lėšomis savivaldybių biudžetų tikslinti nereikia.

2017 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad savivaldybės patikslina savo patvirtintus biudžetus atsižvelgdamos tik į iš valstybės institucijų ir įstaigų (t.y. iš valstybės biudžeto asignavimų) gautas ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas. Vadovaujantis LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543, 55.8 papunkčiu, ES paramos lėšas, kurios nėra gautos kaip asignavimai, galima priskirti kitoms biudžetinių įstaigų įplaukoms, kurios gali būti naudojamos pagal atskirą įstaigos vadovo patvirtintą išlaidų sąmatą įstaigos funkcijoms atlikti.

Kitoms biudžetinių įstaigų įplaukoms turėtų būti priskiriamos ir “Erasmus+” projektų lėšos (už šių lėšų panaudojimą Švietimo mainų paramos fondas tiesiogiai atskaitingas Europos Komisijai).

Skolinių įsipareigojimų ataskaitos (priedo Nr.10)*, Mokėtinų sumų ataskaitos (priedo Nr.9)** ir biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitos (formos Nr. 2-sav) pildymas dėl savivaldybės turto atnaujinimo

Klausimas/problema

Atsakymas

I. Savivaldybei priklausančių butų (tame tarpe ir socialinių būstų) atnaujinimas įgyvendinant daugiabučių namų modernizavimo programą (DNMP), kai visos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto.

Ar atnaujinant savivaldybei priklausantį turtą pagal DNMP paskolų įsipareigojimai, kuriuos vykdo VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“, turi būti atvaizduoti Skolinių įsipareigojimų ataskaitoje (priede Nr. 10)? Taip. Šie paskolų įsipareigojimai turi būti įtraukti į Skolinių įsipareigojimų ataskaitą (priedą Nr. 10), nes atnaujinamas savivaldybei priklausantis turtas.
Kurioje Skolinių įsipareigojimų ataskaitoje (priede Nr. 10) vietoje turi būti atvaizduoti aukščiau minimi paskolų įsipareigojimai? Skolinių įsipareigojimų ataskaitoje (priede Nr. 10) išskirta atskira eilutė – Paskolų įsipareigojimai pagal DNMP. 2020-tų metų ataskaitoje prie prisiimtų/įvykdytų įsipareigojimų prašome registruoti tik 2020-tų metų įsipareigojimus, o visus ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus prašome įtraukti į likučius laikotarpio pradžioje, jei anksčiau nebuvo įtraukti.
Ar aukščiau minimi paskolų įsipareigojimai turi būti atvaizduotos Mokėtinų sumų ataskaitoje (priede Nr.9)? Šių paskolų įsipareigojimų Mokėtinų sumų ataskaitoje (priede Nr.9) atvaizduoti nereikia.

Kaip savivaldybės finansų rodiklius veikia būsto renovacijos projektas?

Savivaldybės skola didėja (naudojamas skolos ir skolinimosi limitas) visa įsipareigojimų suma tais metais, kuriais kyla įsipareigojimas (tikėtina – renovacijai pasibaigus). Savivaldybės išlaidos nedidėja.

II. Savivaldybei priklausančių butų (tame tarpe ir socialinių būstų) atnaujinimas pagal daugiabučių namų modernizavimo programą, kai paskolos išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto.

Ar atnaujinant savivaldybei priklausantį turtą pagal DNMP paskolų įsipareigojimai, kuriuos vykdo pati savivaldybė, turi būti atvaizduoti Skolinių įsipareigojimų ataskaitoje (priedas Nr. 10)?

Taip, nes atnaujinamas būtent savivaldybei priklausantis turtas bei patį įsipareigojimą reguliariai vykdo pati savivaldybė.

Kurioje Skolinių įsipareigojimų ataskaitoje (priede Nr. 10) vietoje turi būti atvaizduoti aukščiau minimi paskolų įsipareigojimai? Skolinių įsipareigojimų ataskaitoje (priede Nr. 10) išskirta atskira eilutė – Paskolų įsipareigojimai pagal DNMP. 2020-tų metų ataskaitoje prie prisiimtų/įvykdytų įsipareigojimų prašome registruoti tik 2020-tų metų įsipareigojimus, o visus ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus prašome įtraukti į likučius laikotarpio pradžioje, jei anksčiau nebuvo įtraukti.
Ar aukščiau minimi paskolų įsipareigojimai turi būti atvaizduotos Mokėtinų sumų ataskaitoje (priede Nr.9)? Mokėtinų sumų ataskaitoje (priede Nr.9) šie visi prisiimti paskolų įsipareigojimai turi būti atvaizduoti straipsnyje 3.3 – Finansinių įsipareigojimų vykdymo išlaidos.

Kuriuose ekonominės klasifikacijos straipsniuose turi būti registruojamos išlaidos vykdant paskolų įsipareigojimus pagal DNMP Formoje Nr. 2-sav.

Vykdant paskolų įsipareigojimus, kurie atsirado atnaujinant savivaldybei priklausantį turtą pagal DNMP, išlaidos registruojamos šiuose straipsniuose:

  • Palūkanų sąnaudos rodomos per ekonominės klasifikacijos straipsnį 2.3.1.2.1.3. Savivaldybių sumokėtos palūkanos;
  • Apmokomos paskolos registruojamos straipsnyje 3.3.1.4.1.2. Ilgalaikės paskolos (grąžintos).

Kaip savivaldybės finansų rodiklius veikia būsto renovacijos projektas?

Savivaldybės skola didėja (naudojamas skolos ir skolinimosi limitas) visa įsipareigojimų suma tais metais, kuriais kyla įsipareigojimas (tikėtina – renovacijai pasibaigus). Taip pat didėja savivaldybės išlaidos mokamų palūkanų suma.

 

* Nuo 2020 metų I-ojo ketvirčio forma Nr. 3-sav „Skolinių įsipareigojimų ataskaita“, patvirtinta LR Finansų ministro 2011 m. lapkričio 11  d. įsakymu Nr. 1K-361 "Dėl savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir skolinių įsipareigojimų ataskaitos teikimo Finansų ministerijai taisyklių ir ataskaitų formų patvirtinimo", keičiama į priedą Nr. 10, kuris patvirtintas 2020 m. sausio 22 dienos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-8 „Dėl Finansų ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1K-417 „Dėl valdžios sektoriaus subjektų apskaitos duomenų teikimo Finansų ministerijai ir skelbimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ punktu Nr. 2.  

** Nuo 2020 metų I-ojo ketvirčio forma Nr. 4 „Mokėtinų ir gautinų sumų ataskaita“, patvirtinta LR Finansų ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1K-465 "Dėl valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų žemesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklių ir formų patvirtinimo", keičiama į priedą Nr. 9, kuris patvirtintas 2020 m. sausio 22 dienos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-8 „Dėl Finansų ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1K-417 „Dėl valdžios sektoriaus subjektų apskaitos duomenų teikimo Finansų ministerijai ir skelbimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ punktu Nr. 2.

 

 

DUK pildant biudžeto pajamų ir išlaidų plano vykdymo ataskaitos (forma Nr. 1-sav) eilutę „nepanaudota praėjusių metų pajamų dalis“

Klausimas / problema

Atsakymas

1.     Kokių metų nepanaudotos pajamų dalies likučiai turi būti įtraukti, pildant ataskaitą už ataskaitinius T metus?

Pildant ataskaitas už ataskaitinius T metus, į nepanaudotą praėjusių metų pajamų dalį turi būti įtraukti T – 1, T – 2 ir ankstesnių metų likučiai.

2.     Pateikite pavyzdžius, kaip turi būti pildoma formos Nr. 1 išlaidų dalies 17 eilutė ir formos Nr. 1 pajamų dalies 105 eilutė.

 

1)     Pildant 2019 metų biudžeto pajamų ir išlaidų plano vykdymo ataskaitos (forma Nr. 1-sav) išlaidų dalį, į 17 eilutėje nurodytą praėjusių metų nepanaudotos pajamų dalies sumą turi būti įtraukti 2018 m., 2017 m. ir ankstesnių metų likučiai.

 

2)     Pildant 2020 metų biudžeto pajamų ir išlaidų plano vykdymo ataskaitos (forma Nr. 1-sav) pajamų dalį, 105 eilutėje nurodytoje praėjusių metų pajamų dalyje, kuri viršija praėjusių metų panaudotus asignavimus, turi būti įtraukti 2019 m., 2018 m. ir ankstesnių metų likučiai.

 

3.     Kokių pajamų likučiai turi būti parodomi formos Nr. 1 išlaidų dalies 17 eilutėje ir formos Nr. 1 pajamų dalies 105 eilutėje?

 

Pajamos klasifikuojamos, vadovaujantis finansų ministro 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1K-343 „Dėl finansų ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 1K-184 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“. Nuoroda į įsakymą:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/29484c41aebf11e78a68d4305af7d6ed

 

4.     Ar reikia įtraukti į nepanaudotą praėjusių metų pajamų dalį skolintas lėšas ir tikslinių dotacijų nepanaudotą dalį?

 

Skolintos lėšos ir valstybės biudžeto dotacijų nepanaudota dalis, kuri dažniausiai turi būti grąžinama į valstybės biudžetą, į nepanaudotą praėjusių metų pajamų dalį neįskaičiuojama.

5.     Nuo kada reikia pateikti duomenis pagal šį išaiškinimą?

Prašome pildant ataskaitą už 2019 metus jau vadovautis šiuo išaiškinimu.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-04-22