BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Atsakymai į savivaldybių klausimus

Trumpalaikių paskolų apskaitymas

  1. Trumpalaikės paskolos, suteiktos savivaldybėms apyvartinių lėšų trūkumui, atsiradusiam dėl negautų planuotų pajamų, finansavimo, apskaitos prasme nėra laikomos savivaldybės pajamomis. Tai reiškia, kad savivaldybės biudžeto pajamų dalyje šios skolintos lėšos turi būti rodomos teikiant Finansų ministerijai atskaitomybės formas (1-sav, 2-sav) apie biudžeto įvykdymą: 1 sav Kodas yra 4.3.1.4.1.1. - Trumpalaikės paskolos (gautos); 2 sav: Grąžintos trumpalaikės paskolos. 3.3.1.4.1.1.
  2. Trumpalaikės paskolos pridedamos prie pajamų TIK tikrinant, ar savivaldybė laikosi LR Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 str. 2 arba 4 dalies nuostatų.

 

Papildomos išlaidos ir jų finansavimo šaltiniai

  1. Numatytas 2020 metais leidžiamas 1,5 proc. (didžiosioms savivaldybėms – atitinkamai ciklinės komponentės dydžio) nuo suplanuotų savivaldybės pajamų deficitas yra galimybė, o ne būtinybė savivaldybėms didinti savo planuotas išlaidas. Jei savivaldybei nėra poreikio turėti didesnes išlaidas nei buvo patvirtintos, tuomet savivaldybė toliau vykdo savo patvirtintą biudžetą neplanuodamos papildomų išlaidų . 
  2. Jei savivaldybė nusprendžia didinti savo planuotas išlaidas, jos gali būti 1,5 proc. (didžiųjų savivaldybių – atitinkamai ciklinės komponentės dydžiu) virš faktiškai gautų pajamų ir trumpalaikių paskolų sumos su sąlyga, kad trumpalaikių paskolų suma atitinka negautų (palyginti su suplanuotomis) 2020 metų savivaldybės pajamų sumą.
  3. Trumpalaikės paskolos iš valstybės iždo tikslas yra ne finansuoti papildomas savivaldybių neplanuotas išlaidas, o padėti savivaldybėms suvaldyti apyvartinių lėšų trūkumą ir vykdyti planuotas išlaidas, todėl vertinant savivaldybės prašomos trumpalaikės paskolos dydį, yra atsižvelgiama į savivaldybės planuotas ir negautas prognozuojamas pajamas.
  4. Didesnėms nei planuota išlaidoms finansuoti gali būti imamos tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės paskolos iš įvairių šaltinių. Papildomos nei planuota išlaidos, finansuojamos šių paskolų lėšomis, turi būti parodomos/apskaitomos kaip savivaldybės biudžeto išlaidos. Naujos ilgalaikės paskolos gali būti imamos, atsakingai įvertinus savivaldybės finansinius srautus ir galimybes ilgalaikes paskolas grąžinti. Savivaldybė esant poreikiui gali imti naujas ilgalaikes paskolas investiciniams projektams finansuoti ir šių paskolų dydžiai neturi būti siejami su planuotų ir negautų pajamų bei trumpalaikių paskolų iš valstybės biudžeto, skirtų apyvartinių lėšų trūkumui finansuoti, dydžiu.
  5. Savivaldybė gali skolintis daugiau nei 1,5 proc. (didžiosios savivaldybės – atitinkamai ciklinės komponentės dydžiu) savo patvirtintų pajamų, pateikus paraišką CPVA ir jeigu projektas, pagal 2020 m. kovo 18 d. LR finansų ministro įsakymu Nr. 1K-69 patvirtintą ,,Dėl projektų atrankos“ tvarką yra CPVA atrinktas kaip tinkamas. Savivaldybės, kurios pagal Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. įgyvendina finansų ministro nustatyta tvarka atrinktus projektus, 2020 metais papildomai, t. y. virš 1,5 proc. (didžiosios savivaldybės – virš ciklinės komponentės dydį atitinkančių) papildomų išlaidų,  gali padidinti išlaidas šiems projektams įgyvendinti 2020 metais skolinama lėšų suma.
  6. Ciklinių komponenčių dydžiai apskaičiuoti pagal 2020 m. kovo 20 d. paskelbtą ekonominės raidos scenarijų. Ekonominės raidos scenarijus bus atnaujintas 2020 m. birželio pab. - liepos pr., o vėliau – rugsėjo pab. Minuso ženklą lemia neigiamas produkcijos atotrūkis nuo potencialo, o tai reiškia, kad galimas savivaldybės nominalus deficitas ciklinės komponentės dydžiu.

 

Formulė

Konkrečiai savivaldybei leidžiamas deficitas skaičiuojamas įskaitant trumpalaikes paskolas iš valstybės biudžeto, užtikrinant, kad yra tenkinama lygtis:

faktinės pajamos (sumažėjusios ir be trumpalaikių paskolų) + suteiktos trumpalaikės paskolos + nepanaudota praėjusių metų pajamų dalis - išlaidos (planuotos, be paskolų grąžinimų) - 1,5 proc. nuo mažosios savivaldybės patvirtintų pajamų (arba ciklinės komponentės dydis didžiosioms savivaldybėms) = 0

Taip pat, kaip jau minėta, savivaldybės, kurios pagal Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. įgyvendina finansų ministro nustatyta tvarka atrinktus projektus, 2020 metais papildomai gali padidinti išlaidas projektams įgyvendinti 2020 metais skolinama lėšų suma.

 

Trumpalaikių paskolų dydžiai

  1. Trumpalaikės paskolos dydis yra siejamas ne su galimu papildomų išlaidų dydžiu, bet su savivaldybių planuotomis ir negautomis pajamomis.
  2. Prognozuojamą 2020 m. savivaldybių GPM netekties sumą galite rasti ČIA. 

 

Trumpalaikių paskolų teikimas ir panaudojimas

  1. Visa informacija apie dokumentus, kuriuos būtina pateikti trumpalaikei paskolai gauti ir terminus, per kiek suteikiamos trumpalaikės paskolos yra pateikiama Vyriausybės 2004 m. kovo 26 d. nutarime Nr. 345 ,,Dėl Savivaldybių skolinimosi taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Skolinimosi taisyklės)
  2. Remiantis Skolinimosi taisyklių 9 punktu, paskola ar jos dalis prioriteto tvarka teikiama: darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui; socialinėms išmokoms (pašalpoms); prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms; materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidoms; kitoms išlaidoms. Tai reiškia, kad paskola turi būti naudojama pagal paskolos sutartyje nustatytą paskirtį. Remiantis Skolinimosi taisyklių 12.2.3 punktu, Finansų ministerija turi teisę per paskolos sutartyje nustatytą terminą negrąžintos paskolos sumą ir nesumokėtas už naudojimosi paskolos suma laiką apskaičiuotas palūkanas įskaityti kaip savivaldybės biudžeto gautas pajamų įmokas pagal Skolinimosi taisyklių 13 punktą, jeigu paskola ar jos dalis panaudota ne pagal tikslinę paskirtį.
  3. Kaip jau skelbta ministerijos puslapyje, nepriklausomai nuo suteiktos trumpalaikės paskolos dydžio, paskolos lėšos bus išmokamos visa apimtimi arba dalimis, įvertinus faktinį lėšų artimiausiam mėnesiui poreikį. Šiuo atveju paskolos lėšos gali būti išmokamos dalimis, pateikus prašymą išmokėti lėšas ir informaciją, pagrindžiančią artimiausio mėnesio lėšų poreikį. Trumpalaikės paskolos lėšos bus išmokamos per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo Finansų ministerijai dienos.
  4. Palūkanos nustatomos pagal Finansų ministro  2014 m. gruodžio 1 d. įsakymą ir kiekvienai savivaldybei yra skirtingos. Fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,021 iki 0,022 proc.

 

Negautų pajamų kompensavimo mechanizmas

Pagal Protokolinio sprendimo 3 punktą, savivaldybės galės grąžinti joms iš valstybės biudžeto suteiktas trumpalaikes paskolas 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytų lėšų, kurių dydžiai bus nustatomi pagal faktinius savivaldybių 2020 m. negautų pajamų (išskyrus savarankiškai administruojamas pajamas ir vietines rinkliavas) dydžius Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

Trumpalaikių virtimas ilgalaikėmis/valstybės skola

  1. 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte bus numatytos lėšos savivaldybių negautoms pajamoms kompensuoti, iš kurių turės būti  grąžintos trumpalaikės paskolos. Jei kompensacijai numatytų lėšų nepakaks trumpalaikėms paskoloms grąžinti, atsižvelgiant į ekonominio nuosmukio mastą bei valstybės galimybes, bus svarstomos galimybės nepaversti likusių trumpalaikių paskolų dalies ilgalaikėmis skolomis.
  2. Jei savivaldybė neturės galimybės grąžinti trumpalaikės paskolos dalies iki 2020 m. pabaigos, kreditorinio ataskaitoje (priedas Nr. 9 - Mokėtinų sumų ataskaita) šios paskolos turi būti atvaizduojamos prie Finansinių įsipareigojimų vykdymo išlaidų.
  3. Jei trumpalaikės paskolos grąžinimui nepakaktų savivaldybių negautų pajamų kompensacijai numatytų lėšų ir jos grąžinimas tektų savivaldybei iš turimų tų metų asignavimų per kelerių metų laikotarpį, toks įsipareigojimas turėtų įtakos savivaldybės 2021 m. ir paskesnių metų grynajam skolinimosi limitui, o jos grąžinimas bus laikomas ilgalaikių įsipareigojimų grąžinimu.

 

Kiti klausimai

  1. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktų paskolų laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d., neplanuojama nurašyti ar įtraukti į valstybės skolą.
  2. Savivaldybė dotacijas pradeda grąžinti tik ateinančiais metais pasibaigus projektui pagal su VIPA suderintą grąžinimo grafiką dalimis pamečiui du kartus per metus - iki birželio ir gruodžio mėn. Todėl projektams pasibaigus šiais metais, pirmieji grąžinimai bus tik 2021 m. ir 2020 m. tai neliečia.

 

Išlaidų, patirtų dėl centrinės valdžios sprendimų įgyvendinimo, kompensavimas

Savivaldybėms, patyrusioms išlaidų dėl centrinės valdžios ar dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, susijusių su ekstremalios situacijos suvaldymu ir jos pasekmių užkardymu arba mažinimu, įgyvendinimo, iš valstybės finansinių išteklių/piniginių lėšų bus kompensuojamos patirtos išlaidos, susijusios su materialinių išteklių teikimu. Tokių išlaidų kompensavimas bus vykdomas vadovaujantis Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1107 „Dėl Materialinių išteklių teikimo ir kompensavimo už jų teikimą tvarkos aprašo ir Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Prašymus dėl patirtų išlaidų kompensavimo savivaldybės turi teikti Finansų ministerijai. Prašymų pateikimo terminų nėra. Kiekviena savivaldybė pati priima sprendimą, ar ji patyrė konkrečias išlaidas ir turi pagrindą kreiptis dėl išlaidų kompensavimo.

Prašyme turėtų būti pateikta:

1. Apibendrinta informacija apie savivaldybės patirtas išlaidas, susijusias su ekstremalios situacijos suvaldymu ir jos pasekmių užkardymu arba mažinimu, pagal konkrečias pozicijas vykdant konkrečius sprendimus.

2. Patvirtinančių dokumentų kopijos, pagrindžiantys faktiškai patirtas ir pagrįstas išlaidas.

 

Kiekvienos savivaldybės prašymas bus nagrinėjamas. Finansų ministerija, nagrinėdama pateiktus prašymus, vertins, ar pateiktos išlaidos atitinka nustatytas rekomendacijas dėl tam tikrų išlaidų dydžių, taip pat gali paprašyti papildomos informacijos dėl patirtų išlaidų pagrįstumo tiek pačių savivaldybių, tiek atitinkamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.

Pažymėtina, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnis nustato, kad saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Darbuotojų aprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis yra viena iš darbdavio pareigų, siekiant sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 straipsnio, taip pat Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. balandžio 22 d. pasitarime pritarė papildomų lėšų naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltai situacijai suvaldyti skyrimo kriterijams ir principams, kuriuose numatyta kompensuoti patirtas išlaidas asmeninėms apsaugos priemonėms – respiratoriams, medicininėms kaukėms, pirštinėms, kombinezonams, rankų dezinfekavimo ir kitoms priemonėms – tik toms įstaigoms, kurios tiesiogiai dalyvauja valdant naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltą ekstremaliąją situaciją ir karantiną ir (ar) dėl darbo pobūdžio turi kontaktų su kitais koronoviruso požymius turinčiais ir tiriamais ar koronavirusu sergančiais asmenimis nepriklausomai nuo jų gydymo ar karantinavimosi vietos.

Finansų ministerija, išnagrinėjusi pateiktą informaciją ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, parengs ir pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo projektą dėl pagrįstos kompensacijos skyrimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl kompensacijos skyrimo, ši kompensacija bus pervedama konkrečiai savivaldybei iš Lietuvos valstybės piniginių lėšų. Tokios lėšos savivaldybei paprastai pervedamos per 3-5 darbo dienas nuo Vyriausybės sprendimo įsigaliojimo.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-10-20