BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Dėl Rezervinio ir Privatizavimo fondų pertvarkos spręs Seimas

Data

2015 10 20

Įvertinimas
0
Picture 009.jpg

Vilnius, spalio 20 d. Seimas po pateikimo pritarė Biudžeto sandaros, Valstybės iždo ir kelių kitų įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama stiprinti Rezervinį (stabilizavimo) fondą, nustatant papildomus jo finansavimo šaltinius. „Tokiu būdu ateityje patys suformuotume patikimą lėšų šaltinį, kuris būtų naudojamas finansuoti viešąsias paslaugas ekonominiu sunkmečiu“, ‒ pristatydamas projektus Seime sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Į Rezervinį (stabilizavimo) fondą būtų pervestas ir Privatizavimo fondo lėšų likutis, o patį fondą, įvertinus mažėjančias valstybės turto privatizavimo apimtis, siūloma naikinti.

Svarstomi sprendimai yra susiję su poreikiu užtikrinti stabilų pinigų srautą į Rezervinį (stabilizavimo) fondą, kurio lėšos, prireikus, galės būti naudojamos valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti, tačiau tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytos išskirtinės aplinkybės Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka. Tai gali būti didelis ekonomikos nuosmukis arba nepaprastas įvykis, kurio valstybės valdžios institucijos negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei.

Tokiu laikotarpiu finansiškai stiprus fondas leis išvengti skolos augimo arba ją sumažinti.

Pakeitimais numatoma, kad į Rezervinį (stabilizavimo) fondą įplauks daugiau lėšų iš papildomų, nei šiuo metu numatyta, finansavimo šaltinių: kasmet bus pervedama iš valstybės biudžeto 50 proc. gautų lėšų, gautų, privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus, valstybei priklausančių akcinių bendrovių sumokėtų dividendų, lėšų, gautų viešo aukciono būdu pardavus valstybės nekilnojamąjį turtą bei kitus nekilnojamuosius daiktus, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Taip pat numatyta, kad į fondą bus pervedamos perteklinio valstybės biudžeto lėšos, numatyti ir kiti šaltiniai.

Pastarųjų penkerių metų duomenys rodo, kad į Rezervinį (stabilizavimo) fondą pagal siūlomą tvarką patektų apie 50 mln. eurų kasmet.

Atsižvelgiant į pastaraisiais metais mažėjančias privatizavimo apimtis atsisakoma galiojančių nuostatų, susijusių su Privatizavimo fondu, t.y. šis fondas naikinamas, o jame esančios lėšos, įsigaliojus teikiamiems įstatymams, bus pervestos į Rezervinį (stabilizavimo) fondą.

Pajamos, gautos privatizavus ir pardavus valstybės turtą, būtų naudojamos valstybės reikmėms finansuoti pagal atitinkamas valstybės biudžeto programas. Taip būtų užtikrinama valstybės pajamų ir išlaidų kontrolė, skaidrumas ir efektyvumas.

Ankstesniais metais pardavus didžiuosius objektus, dabar privatizuojami smulkūs objektai, todėl mažėja privatizavimo pajamos: 2009 metais į Privatizavimo fondą buvo gauta 217,6 mln. eurų pajamų, 2010 metais – jau tik 10,8 mln. eurų, 2012 m. – 3,5 mln. eurų, 2013 metais – 3,6 mln. eurų, 2014 metais – 5,1 mln. eurų.

Seimas projektus nagrinės skubos tvarka. Numatoma svarstyti juos Seimo plenariniame posėdyje lapkričio 12 d.

Viešųjų ryšių skyrius
(8 5) 2390 022; 8 645 56468
Vrs@finmin.lt
www.finmin.lrv.lt