ES finansų institucijos

Svarbiausios ES finansų institucijos yra Europos centrinis bankas, Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas. 

Europos centrinis bankas (ECB – European Central Bank), įsteigtas 1998 m. ir įsikūręs Frankfurte (Vokietija), yra viena pagrindinių ES institucijų. ECB svarbiausi tikslai yra palaikyti euro zonos kainų stabilumą ir euro perkamąją galią bei remti politikos kryptis, kurios prisideda prie aukšto užimtumo lygio bei tvaraus ekonomikos augimo.

Siekdamas šių tikslų ECB atlieka euro zonos monetarinės politikos formavimo ir įgyvendinimo, užsienio valiutos operacijų vykdymo, euro zonos šalių užsienio atsargų kaupimo ir valdymo, sklandaus mokėjimo sistemų veikimo užtikrinimo funkcijas. ECB taip pat suteikia teisę šalių centriniams bankams spausdinti euro banknotus. Kartu su visų ES šalių narių centriniais bankais ECB sudaro Europos centrinių bankų sistemą ir vadovauja euro zonos šalių centrinių bankų, su kuriais drauge sudaro Euro sistemą, bendradarbiavimui.

Europos investicijų bankas (angl. European Investment Bank, toliau - EIB) įkurtas 1958 m. Europos ekonominės bendrijos sutartimi (Romos sutartis). EIB būstinė yra Liuksemburge. EIB teikia ilgalaikį finansavimą investicijų projektams Europos Sąjungos valstybėse narėse ir už jų ribų.

Europos investicijų fondas (EIF – European Investment Fund) įsteigtas 1994 m. Liuksemburge. EIF akcininkai yra Europos investicijų bankas (jam priklauso didžioji akcijų dalis), Europos Komisija ir įvairios Europos viešosios ir privačios finansų institucijos.

Pagrindinis šio fondo tikslas – remti mažas ir vidutines įmones, teikiant rizikos kapitalą ir garantijas. Finansavimą šioms įmonėms EIF teikia ne tiesiogiai, bet per įvairius finansų tarpininkus – finansų institucijas, bankus, privačius akcijų fondus ir kt. EIF veikia ES valstybėse narėse, valstybėse kandidatėse ir potencialiose kandidatėse šalyse bei Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) šalyse.