ES daugiametė finansinė programa ir ES biudžetas

Europos Sąjungos biudžetas ir jo programų įgyvendinimas Lietuvoje

Europos Sąjungos daugiametė finansinė programa

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnyje nurodoma, kad daugiametė finansinė programa (toliau – DFP) – mažiausiai 5 metų laikotarpiui nustatomas Europos Sąjungos (toliau – ES) biudžetas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad ES išlaidos būtų planingai naudojamos neviršijant jos nuosavų išteklių.

Praktikoje DFP yra ne tik ES biudžeto planavimo priemonė, bet ir dokumentas, nustatantis ilgalaikius ES prioritetus.

Reglamentą, kuriuo nustatoma DFP, pasiūlo Europos Komisija (toliau – Komisija). DFP reglamentą priima ES Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą. ES Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą (patvirtintą jį sudarančių narių balsų dauguma), sprendimą priima vieningai. Europos Vadovų Taryba (toliau – EVT) gali vieningai priimti sprendimą, leidžiantį ES Tarybai kvalifikuota balsų dauguma priimti DFP reglamentą.

Visos iki šiol sudarytos DFP buvo 7 metų trukmės. Dabar galiojanti DFP apima 2021–2027 metus.

2021–2027 metų DFP

2018 m. gegužės 2 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl 1 135 mlrd. eurų dydžio 2021–2027 metų DFP lėšų. Pasiūlyme, palyginti su praėjusio laikotarpio DFP, didesnis finansavimas numatytas tokioms prioritetinėms sritims kaip moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmenizacija, su jaunimu susijusios programos, migracijos, sienų apsaugos ir saugumo klausimai, išorės veiksmai bei kova su klimato kaita.

Reaguodama į COVID-19 pandemiją ir jos sukeltus socialinius ir ekonominius padarinius, 2020 m. gegužės 27 d. Komisija pateikė atnaujintą pasiūlymą dėl 1 100 mlrd. eurų dydžio 2021–2027 metų DFP lėšų ir pasiūlymą dėl 750 mlrd. eurų dydžio Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės („Kitos kartos ES“, angl. „Next Generation EU“) (toliau – NGEU) lėšų. Šių vienas kitą papildančių priemonių lėšos skirtos tiek trumpojo laikotarpio ES ekonomikos atsigavimui, tiek ilgalaikiam jos augimui, didžiausią dėmesį skiriant žaliajai pertvarkai, skaitmeninimui ir struktūrinėms reformoms valstybėse narėse.

Po ilgų ir sudėtingų EVT derybų (kurių rezultatą atspindi 2020 m. liepos 21 d. EVT išvados) bei tarpinstitucinių diskusijų su Europos Parlamentu, 2020 m. gruodžio 17 d. buvo patvirtintas Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos 2021–2027 metų DFP, kurios bendra apimtis siekia 1 074 mlrd. eurų (2018 metų kainomis).

NGEU

Kartu su pasiūlymu dėl 2021–2027 metų DFP, buvo pritarta ir pasiūlymui dėl NGEU (atitinkamas Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti, patvirtintas 2020 m. gruodžio 14 d.). Šios priemonės finansavimo apimtis – 750 mlrd. eurų (2018 metų kainomis), iš kurių 390 mlrd. eurų sudaro dotacijos, o 360 mlrd. eurų – paskolos. Tai ribotos trukmės, apimties ir dydžio priemonė, kuri finansuojama iš Komisijos finansų rinkose ES vardu pasiskolintų lėšų. Pasiskolintos lėšos turės būti grąžintos iki 2058 metų. Siekiant sumažinti valstybių narių finansinę naštą, grąžinant pasiskolintas lėšas, svarstoma dėl naujų ES nuosavų išteklių nustatymo (žr. dalį „ES biudžeto pajamos (nuosavi ištekliai)“).

Iš NGEU finansuojamos programos: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. „Recovery and Resilience facility“) (672,5 mlrd. eurų, iš kurių 360 mlrd. eurų paskolų ir 312,5 mlrd. eurų dotacijų), Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirta ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyva (angl. „REACT-EU“) (47,5 mlrd. eurų), programa „Europos horizontas“ (5 mlrd. eurų), programa „InvestEU“ (5,6 mlrd. eurų), Bendroji žemės ūkio politika (toliau – BŽŪP) – kaimo plėtra (7,5 mlrd. eurų), Teisingos pertvarkos fondas (10 mlrd. eurų), Sąjungos civilinės saugos mechanizmas „rescEU“ (1,9 mlrd. eurų).

2021–2027 metų DFP peržiūra

2023 m. birželio 20 d. Komisija, reaguodama į įvairius iššūkius (Rusijos Federacijos karinė agresija Ukrainoje, jos pasekmės valstybėms narėms, migracijos iššūkiai, infliacija, augančios NGEU skolinimosi išlaidos dėl didėjančių palūkanų, poreikis skatinti strategines technologijas), pateikė pasiūlymą dėl 2021–2027 metų DFP peržiūros, kurį sudaro Ukrainos priemonės sukūrimas, Strateginių technologijų Europai platformos (STEP) sukūrimas, papildomas migracijos valdymo, partnerysčių su trečiosiomis šalimis stiprinimo, reagavimo į kritines situacijas (pvz., gaivalines nelaimes ir humanitarines krizes ES bei visame pasaulyje) finansavimas, palūkanų už ES vardu Komisijos pasiskolintas lėšas finansavimo mechanizmas.

Pasiūlyta DFP peržiūros lėšų apimtis – 64,6 mlrd. eurų (31,6 mlrd. eurų dotacijų ir 33 mlrd. eurų paskolų), iš kurių:

• Ukrainos priemonei – 50 mlrd. eurų (33 mlrd. eurų paskolų ir 17 mlrd. eurų dotacijų);
• Migracijai ir ES išorės iššūkiams – 9,6 mlrd. eurų;
• Strateginių technologijų Europai platformai (STEP) – 1,5 mlrd. eurų;
• Lankstumo priemonei – 2 mlrd. eurų;
• Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervui (SEAR) – 1,5 mlrd. eurų.

Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/765, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, patvirtintas 2024 m. vasario 29 d., įsigaliojo – 2024 m. kovo 1 d. 

2028–2034 metų DFP

2025 m. liepos 16 d. Komisija pristatė pasiūlymą dėl 2028–2034 metų DFP, kurio vertė siekia beveik 2 trilijonus eurų, arba vidutiniškai 1,26 procento ES bendrųjų nacionalinių pajamų (toliau – BNP) 2028–2034 metams (636 mlrd. eurų didesnis biudžetas, palyginti su dabartine 2021–2027 metų DFP).

Siūloma pakeista DFP struktūra, nustatant 4 ES biudžeto išlaidų kategorijas ir paskirstant lėšas (einamosiomis kainomis) taip:

1 išlaidų kategorija – Europos socialinis modelis ir gyvenimo kokybė – 1 trln. eurų (53 procentai visos DFP lėšų);

2 išlaidų kategorija  – konkurencingumas, klestėjimas ir saugumas – 589,6 mlrd. eurų (30 procentų visos DFP lėšų);

3 išlaidų kategorija – globali Europa – 215,2 mlrd. eurų (11 procentų visos DFP lėšų);

4 išlaidų kategorija – administracija – 117,9 mlrd. eurų (6 procentai visos DFP lėšų).

Pagal EK DFP pasiūlymą, Lietuvai Nacionaliniam ir regioniniam partnerystės planui (NRPP) įgyvendinti numatyta skirti apie 14,2 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis):

• apie 12,5 mlrd. eurų – sanglaudos, žemės ūkio ir kitoms tradicinėms sritims finansuoti, iš kurių rezervuota minimali 4,7 mlrd. eurų sumaLietuvos mažiau išsivysčiusiam regionui (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui), 4,4 mlrd. eurų – BŽŪP priemonėms, 23 mln. eurų – žuvininkystės politikai;
• apie 1,2 mlrd. eurų – migracijos, sienų apsaugos, saugumo ir vidaus reikalų politikai (iš jų Specialiajai tranzito schemai – 450 mln. eurų);
• apie 0,5 mlrd. eurų – Socialiniam klimato fondui finansuoti.

Papildomai Lietuvai numatyta atskira 678 mln. eurų suma Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui finansuoti, taip pat INTERREG planui numatyta 0,103 mlrd. eurų.

Metinis ES biudžetas

Metinis ES biudžetas – priemonė, kuria kiekvienais metais nustatoma ir patvirtinama bendra pajamų ir išlaidų asignavimų suma, laikoma būtina ES ir Europos atominės energijos bendrijai konkrečiais metais.

Metinio biudžeto išlaidos planuojamos pagal DFP:

• pirma, biudžetas atspindi DFP nustatytus prioritetus (žinoma, papildomai reaguojama ir į konkrečiais metais ES kylančias problemas bei iššūkius);
• antra, negali viršyti tiems metams DFP numatytų viršutinių asignavimų ribų.

Atkreiptinas dėmesys, kad asignavimų sanglaudos politikai finansuoti apimtys metiniuose ES biudžetuose svyruoja priklausomai nuo ES struktūrinių ir investicinių fondų įgyvendinimo ciklo. Įprasta praktika, kad intensyviausias finansavimo poreikis yra pirmaisiais DFP įgyvendinimo metais, kai galutinai išmokami pagal praėjusio laikotarpio DFP įsipareigoti skirti asignavimai, ir paskutiniais DFP įgyvendinimo metais, kai projektai pasiekia įgyvendinimo pabaigos etapą. Pvz., 2014 metais (t. y. pirmaisiais 2014–2020 metų DFP įgyvendinimo metais) asignavimų sanglaudos politikai finansuoti dalis metiniame biudžete (kaip ir 2021 metais) siekė 34 procentus, o 2017 metais (laikotarpio viduryje) – 28 procentus. Apie 73 procentus mokėjimų, numatytų sanglaudos politikai finansuoti 2021 metų ES biudžete, skirti padengti įsipareigojimams, prisiimtiems iki 2021 metų. Detali finansinė informacija apie ES biudžeto išlaidas, atskiroms biudžeto programoms skirtas lėšas, valstybių narių gautas lėšas pagal šias programas, biudžeto pajamas pagal atskirus ES nuosavus išteklius ir valstybių narių sumokėtus ES nuosavus išteklius, pradedant 2003 metais, skelbiama Komisijos interneto svetainėje.

ES biudžeto procedūra

Sprendimų priėmimo įgaliojimus ES biudžeto klausimais turinčios institucijos (ES biudžeto valdymo institucijos) yra Europos Parlamentas ir ES Taryba. Šios institucijos kasmet turi susitarti dėl kitų metų ES biudžeto.

2026 metų ES biudžetas

2025 m. lapkričio 14 d. Taikinimo komitete buvo pasiektas Europos Parlamento ir ES Tarybos sutarimas dėl 2026 metų ES biudžeto. Sutarta, kad 2026 metų ES biudžeto įsipareigojimų asignavimai sudarys 192,77 mlrd. eurų, o mokėjimų asignavimai – 190,09 mlrd. eurų.

2026 metų ES biudžete didžiausia finansavimo (įsipareigojimų asignavimų) dalis numatyta tradicinėms politikos sritims – sanglaudos politikai (56,59 mlrd. eurų) ir BŽŪP (56,53 mlrd. eurų). Daug dėmesio numatyta skirti programoms, kuriomis prisidedama prie ES bendrosios rinkos, inovacijų, skaitmeninio perėjimo, junglumo transporto ir energetikos sektoriuose (22,16 mlrd. eurų), veikloms ES kaimynystės ir išorės veiksmų srityse (15,60 mlrd. eurų), taip pat migracijos ir sienų valdymo (5,02 mlrd. eurų) bei saugumo srityse (2,81 mlrd. eurų). 

Derybų metu (lyginant su Komisijos pateiktu ES biudžeto projektu) sutarta papildomai lėšų skirti humanitarinei pagalbai (35 mln. eurų), programai „Europos horizontas“ (20 mln. eurų), Sąjungos civilinės saugos mechanizmui „rescEU“ (10 mln. eurų), programai LIFE (10 mln. eurų), Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonei (10 mln. eurų), kariniam mobilumui (10 mln. eurų), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) transporto sričiai (8,5 mln. eurų) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) energetikos sričiai (15 mln. eurų), programoms „EU4Health“ ir „Erasmus+“ (po 3 mln. eurų), Bendrosios rinkos programai (2 mln. eurų) ir kt.

ES biudžeto pajamos (nuosavi ištekliai)

Be kitų įplaukų (išorės asignuotųjų pajamų (biudžeto garantijų, skolinimosi ir skolinimo operacijų (NGEU), įnašų ir grąžinamųjų išmokų, susijusių su ES susitarimais ir programomis), kurios 2024 metais sudarė 29,3 procento visų ES biudžeto pajamų, ir pajamų, gaunamų iš institucijų suteiktų paslaugų, baudų, delspinigių ir kt., kurios 2024 metais sudarė 14,4 procento visų biudžeto pajamų), ES biudžetas finansuojamas valstybių narių nuosavų išteklių įnašais (56,4 procento). 2024 metais bendra ES biudžeto pajamų suma sudarė 250,6 mlrd. eurų.

Pagal ES Tarybos sprendimą dėl ES nuosavų išteklių, kurio pakeitimą 2020 metų pabaigoje visos valstybės narės patvirtino pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus ir kuris įsigaliojo nuo 2021 m. birželio 1 d. (taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.), nuosavų išteklių kategorijos yra šios:

• tradiciniai nuosavi ištekliai (pajamos iš muitų);
• pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) grindžiami nuosavi ištekliai, kurie gaunami taikant vienodą tarifą suderintoms valstybių narių PVM bazėms;
• bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) grindžiami nuosavi ištekliai, kurie gaunami taikant vienodą tarifą valstybių narių BNP bazėms. Šie nuosavi ištekliai naudojami kaip subalansuojantys ištekliai – t. y., iš jų finansuojamos visos išlaidos, kurių nepadengia kiti pajamų šaltiniai.

• neperdirbto plastiko atliekų kiekiu pagrįsti nuosavi ištekliai (nuo 2021 metų) – nacionalinis įnašas, apskaičiuojamas neperdirbto plastiko pakuočių atliekų kiekiui (duomenis Komisijai /Eurostatui teikia Aplinkos apsaugos agentūra) taikant 0,8 euro už kg tarifą bei pritaikant korekcinį mechanizmą šalims, kurių 2017 metų BNP vienam gyventojui buvo mažesnės už ES vidurkį (Lietuva turi teisę į 9 mln. eurų (einamosiomis kainomis) metinį sumažinimą).

2025 m. liepos 16 d. EK pateikė pasiūlymą dėl 5 naujų ES nuosavų išteklių ir esamos nuosavų išteklių sistemos patikslinimų. Dėl pasiūlymo vyksta diskusijos ES Taryboje.

Siūlomi nauji nuosavi ištekliai:

1. ES apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL1) prekybos sistema pagrįsti nuosavi ištekliai (vidutinės metinės ES pajamos – 10,8 mlrd. eurų einamosiomis kainomis) – 30 procentų iš ATL1 prekybos sistemos (veikiančios pagal 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61 3d ir 10 straipsnius) gaunamų pajamų būtų pervesta į ES biudžetą kaip nuosavi ištekliai.

2. Pasienio anglies dioksido apmokestinimo mechanizmu (toliau – CBAM) pagrįsti nuosavi ištekliai (vidutinės metinės ES pajamos – 1,5 mlrd. eurų einamosiomis kainomis) – siūloma, kad 75 procentai iš CBAM sertifikatų pardavimo generuojamų valstybės narės pajamų būtų pervesta į ES biudžetą kaip nuosavi ištekliai. 25 procentai pajamų būtų skiriama CBAM administracinėms išlaidoms padengti.

3. Nuosavi ištekliai, pagrįsti nesurinkta elektros ir elektronine įranga (e. atliekos) (vidutinės metinės ES pajamos – 16,9 mlrd. eurų, einamosiomis kainomis) – taikoma nesurinktos elektros ir elektroninės įrangos kiekiui. Duomenys būtų grindžiami jau esama statistika. Pareikalavimo tarifas – 2 eurai už kg nesurinktų e. atliekų. Šis tarifas kasmet būtų koreguojamas, atsižvelgiant į infliaciją, kad būtų išlaikyta reali jo vertė.

4. Tabako akcizų nuosavi ištekliai (TEDOR) (vidutinės metinės ES pajamos – 12,6 mlrd. eurų einamosiomis kainomis) – pasiūlymas sutaptų su siūlymu persvarstyti 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvą 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų, siekiant nustatyti ES minimalius akcizus ir išplėsti šios direktyvos taikymo sritį, įtraukiant naujų produktų (tačiau nuosavi ištekliai teisiškai nepriklausytų nuo Tarybos direktyvos naujos redakcijos priėmimo). Visoms valstybėms narėms būtų taikomas 15 procentų pareikalavimo tarifas vartojimui išleistų apdoroto tabako ir su tabaku susijusių gaminių kiekiams, padaugintiems iš taikomo minimalaus tarifo, nustatyto Direktyvoje 2011/64/ES.

5. Nuosavi ištekliai „Įmonių ištekliai Europai“ (vidutinės metinės ES pajamos – 7,6 mlrd. eurų einamosiomis kainomis) (angl. A Corporate Resource for Europe) – būtų taikomas įmonėms ir trečiųjų šalių įmonėms, kurios turi nuolatinę buveinę ES ir kurių metinės pardavimo grynosios pajamos viršija 100 mln. eurų (būtų neįtrauktos vyriausybinės (išskyrus valstybės valdomas įmones), tarptautinės ir pelno nesiekiančios organizacijos). Metinis vienkartinis įnašas būtų diferencijuojamas pagal įmonės grynąsias pardavimo apimtis. Mokestį valstybės narės rinktų ES vardu (teisinis pagrindas – ES sutarties 311 straipsnis).

Esamos nuosavų išteklių sistemos patikslinimai (vidutinės metinės ES pajamos – 16,2 mlrd. eurų einamosiomis kainomis):

- Neperdirbto plastiko atliekų kiekiu pagrįsti nuosavi ištekliai . Siūloma padidinti pareikalavimo tarifą nuo 0,8 euro už kg iki 1 euro už kg, taip pat siūloma kasmet koreguoti pareikalavimo tarifą, atsižvelgiant į infliaciją. Panaikinta valstybėms narėms taikoma teisė į metinius šių nuosavų išteklių sumažinimus.

- Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai). Siūloma sumažinti muitų dalį, kurią valstybės narės pasilieka administracinėms išlaidoms padengti (nuo 25 iki 10 procentų), patikslinama, kad su e. prekyba susijusios sumos patenka į tradicinių nuosavų išteklių kategoriją.

- PVM pagrįsti nuosavi ištekliai. Panaikintas PVM bazės apribojimas (iki šiol buvo nustatyta, kad kiekvienos valstybės narės PVM bazė, į kurią turi būti atsižvelgta šiuo tikslu, negali viršyti 50 procentų BNP).

- Atsisakoma metinių BNP pagrįstų įnašų bendrų sumažinimų – 2021–2027 metais 565 mln. eurų įnašai sumažinti Austrijai, 377 mln. eurų – Danijai, 3 671 mln. eurų – Vokietijai, 1 921 mln. eurų – Nyderlandams ir 1 069 mln. eurų – Švedijai. Šių sumažinimų sumas dengia visos valstybės narės pagal savo BNP raktą.

ES biudžeto vidutinės metinės 2028–2034 metų pajamos iš naujų ES nuosavų išteklių ir iš esamos nuosavų išteklių sistemos patikslinimų – 65,6 mlrd. eurų einamosiomis kainomis.

Papildomos ES biudžeto pajamos pagal EK pasiūlymą (einamosiomis kainomis)

Planuojama taikymo data – 2028 m. sausio 1 d., išskyrus nuosavus išteklius „Įmonių ištekliai Europai“ (taikymas planuojamas nuo kitų metų sausio 1 dienos, kai įsigalios sprendimas dėl šių nuosavų išteklių, tai yra jei sprendimas įsigalios 2028 metais, šių nuosavų išteklių surinkimas bus nuo 2029 m. sausio 1 d.).

2024 metais Lietuvos gautos lėšos iš ES biudžeto ir sumokėtos įmokos

Remiantis 2024 metų Komisijos finansinės ataskaitos duomenimis, išmokos iš ES biudžeto Lietuvai 2024 metais siekė 1,8 mlrd. eurų, o Lietuvos įmoka į ES biudžetą – 687,1 mln. eurų. Lietuva iš NGEU gavo 142,2 mln. eurų.

Taigi Lietuva už kiekvieną į ES biudžetą įmokėtą eurą atgavo 2,7 euro.

ES biudžeto programos, iš kurių Lietuvos subjektai gavo finansavimą:

Kaip žinia, apie 70 procentų ES biudžeto išlaidų Komisija finansuoja kartu su valstybėmis narėmis pasidalijamojo valdymo būdu (žemės ūkio ir žuvininkystės, sanglaudos, vidaus reikalų srityse). Didžiąją dalį likusių ES biudžeto išlaidų Komisija valdo tiesiogiai, t. y. tam tikrų programų įgyvendinimas priklauso išimtinai Komisijos generalinių direktoratų ir agentūrų kompetencijai (šios įstaigos organizuoja konkursus, priima paraiškas, skiria lėšas konkursų nugalėtojams ir atlieka programų įgyvendinimo priežiūrą). Pažymėtina, kad į tiesioginio valdymo programų lėšas pretenduoti gali visų valstybių narių subjektai, asignavimai skiriami konkurso būdu. Pagal Komisijos tiesiogiai įgyvendinamas ES programas finansuojami projektai mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros, sveikatos, infrastruktūros, aplinkosaugos ir kt. srityse.

Remiantis Komisijos 2024 metų finansine ataskaita, 2024 metais Lietuvos subjektų gautos lėšos iš tiesioginio valdymo ES programų sudarė 20,5 procento visų šiuo laikotarpiu Lietuvos iš ES biudžeto gautų lėšų.Lėšos iš pasidalijamojo valdymo programų (kurios dažnai pavadinamos „vokais“, dėl kurių valstybės narės susitaria iš anksto derybų dėl DFP metu) sudarė 79,5 procento visų nurodytu laikotarpiu Lietuvos gautų lėšų. Vidutiniškai 73 procentai Lietuvos susiderėto „voko“ 2024 metais sudarė žemės ūkio ir sanglaudos politikos lėšos.

Lietuvos subjektai 2024 metais daugiausia ES biudžeto lėšų gavo dalyvaudami šiose tiesioginio valdymo programose: Ignalinos atominės elektrinės uždarymo programoje (141,7 mln. eurų), programose „Europos infrastruktūros tinklų priemonė“ (EITP, angl. Connecting Europe Facility – CEF) (126,2 mln. eurų), „Erasmus+“ (41,6 mln. eurų), „Europos horizontas“ (38,3 mln. eurų), karinio mobilumo (angl. Military Mobility) (9,2 mln. eurų) ir LIFE (7,6 mln. eurų). 

Daugiau informacijos apie Lietuvos subjektų dalyvavimą ES biudžeto programose galima rasti Komisijos interneto svetainėje.

2021–2027 metais Lietuvai numatomos lėšos iš ES biudžeto ir prognozuojamos įmokos

Remiantis 2020 m. liepos 21 d. EVT išvadomis dėl 2021–2027 metų DFP ir NGEU, numatoma, kad išmokos Lietuvai 2021–2027 metais gali siekti apytiksliai 17,1 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis).

Iš jų 2021–2027 metams sanglaudos politikai įgyvendinti numatoma apie 6,019 mlrd. eurų,  Teisingos pertvarkos fondui – apie 273 mln. eurų, žemės ūkio reikmėms finansuoti – apie 5,61 mlrd. eurų. Taip pat numatytas 552 mln. eurų finansavimas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektui, 212 mln. eurų – Kaliningrado specialiajai tranzito schemai įgyvendinti. Iš NGEU dotacijų dalies Lietuvai numatyta 2,3 mlrd. eurų (įskaitant priemonę „RePower EU“) ir Lietuva jau yra paėmusi 1,55 mlrd. eurų paskolos.

Prognozuojama, kad Lietuvos metinė įmoka į ES biudžetą 2021–2027 metais sieks apie 746 mln. eurų.  

Lietuvos numatomo gauti finansavimo ir įmokų santykis išlieka teigiamas, kaip ir 2014–2020 metais – už kiekvieną į ES biudžetą įmokėtą eurą atgausime apie 3,3 euro (2014–2020 metais grąža buvo apie 4 eurus).