ES daugiametė finansinė programa ir ES biudžetas

Europos Sąjungos biudžetas ir jo programų įgyvendinimas Lietuvoje

Europos Sąjungos daugiametė finansinė programa

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 312 str. nurodoma, kad daugiametė finansinė programa (DFP) – tai mažiausiai penkerių metų laikotarpiui nustatomas Europos Sąjungos (ES) biudžetas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Sąjungos išlaidos būtų planingai plėtojamos neviršijant jos nuosavų išteklių.

Praktikoje DFP yra ne tik ES biudžeto planavimo priemonė, bet ir dokumentas, nustatantis ilgalaikius ES prioritetus.

Reglamentą, kuriuo nustatoma DFP, pasiūlo Europos Komisija. DFP reglamentą priima ES Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą. ES Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą (patvirtintą jį sudarančių narių dauguma), sprendimą priima vieningai. Europos Vadovų Taryba (EVT) gali vieningai priimti sprendimą, leidžiantį ES Tarybai kvalifikuota balsų dauguma priimti DFP reglamentą.

Visos iki šiol sudarytos DFP buvo septynerių metų trukmės. Dabar galiojanti DFP apima 2021–2027 m. laikotarpį.

2021–2027 m. daugiametė finansinė programa:

2018 m. gegužės 2 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pateikė pasiūlymą dėl 1 135 mlrd. EUR dydžio 2021–2027 m. DFP. Pasiūlyme, lyginant su praėjusio laikotarpio DFP, didesnis finansavimas numatytas tokioms prioritetinėms sritims, kaip: moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmenizacija, su jaunimu susijusios programos, migracijos, sienų apsaugos ir saugumo klausimai, išorės veiksmai bei kova su klimato kaita.

Reaguodama į COVID-19 pandemiją ir jos sukeltus socio-ekonominius padarinius, 2020 m. gegužės 27 d. Komisija pateikė atnaujintą pasiūlymą dėl 1 100 mlrd. EUR 2021–2027 m. DFP bei pasiūlymą dėl 750 mlrd. EUR dydžio Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės („Kitos kartos ES“, angl. „Next Generation EU“). Šių vienas kitą papildančių instrumentų lėšos skirtos tiek trumpojo laikotarpio ES ekonomikos atsigavimui, tiek – ilgalaikiam jos augimui, didžiausią dėmesį skiriant žaliajai pertvarkai, skaitmeninimui bei struktūrinėms reformoms valstybėse narėse.

Po ilgų ir sudėtingų derybų EVT (kurių rezultatą atspindi 2020 m. liepos 21 d. EVT išvados) bei tarpinstitucinių diskusijų su Europos Parlamentu, 2020 m. gruodžio 17 d. buvo patvirtintas reglamentas dėl 1 074 mlrd. EUR apimties 2021–2027 m. DFP (2018 m. kainomis)

Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė (angl. „Next Generation EU“):

Kartu su pasiūlymu dėl 2021–2027 m. DFP, buvo pritarta ir pasiūlymui dėl ES ekonomikos gaivinimo priemonės (NGEU) (atitinkamas reglamentas patvirtintas 2020 m. gruodžio 14 d.). Šio instrumento apimtis – 750 mlrd. EUR (2018 m. kainomis), iš kurių 390 mlrd. EUR sudaro dotacijos, o 360 mlrd. EUR – paskolos. Tai – ribotos trukmės, apimties ir dydžio priemonė, kuri finansuojama iš Komisijos finansų rinkose ES vardu pasiskolintų lėšų. Pasiskolintos lėšos turės būti grąžintos iki 2058 m. Siekiant sumažinti valstybių narių finansinę naštą, grąžinant pasiskolintas lėšas, svarstoma dėl naujų ES nuosavų išteklių įvedimo (žr. dalį ES biudžeto pajamos (nuosavi ištekliai)).

Iš NGEU finansuojamos programos: Gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. „Recovery and Resilience facility“) (672,5 mlrd. EUR, iš kurių 360 mlrd. EUR paskolų ir 312,5 mlrd. EUR dotacijų); „REACT-EU“ (47,5 mlrd. EUR); „Europos horizontas“ (5,0 mlrd. EUR); „InvestEU“ (5,6 mlrd. EUR); Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) – kaimo plėtra (7,5 mlrd. EUR); Teisingos pertvarkos fondas (10 mlrd. EUR); „RescEU“ (1,9 mlrd. EUR).

2021–2027 m. daugiametės finansinės programos peržiūra:

2023 m. birželio 20 d. Komisija, reaguodama į įvairius iššūkius (karas Ukrainoje, jo pasekmės valstybėms narėms, migracijos iššūkiai, infliacija, augančios NGEU skolinimosi išlaidos dėl didėjančių palūkanų, poreikis skatinti strategines technologijas), pateikė pasiūlymą dėl 2021–2027 m. DFP peržiūros, kurį sudaro: Ukrainos priemonės sukūrimas, Strateginių technologijų Europai platformos (STEP) sukūrimas, papildomas finansavimas migracijos valdymui, partnerysčių su trečiosiomis šalimis stiprinimui, reagavimui į kritines situacijas (pvz., gaivalines nelaimes ir humanitarines krizes ES bei visame pasaulyje), palūkanų už ES vardu Komisijos pasiskolintas lėšas finansavimo mechanizmas.

Pasiūlyta DFP peržiūros apimtis – 64,6 mlrd. EUR (31,6 mlrd. eurų dotacijų ir 33 mlrd. eurų paskolų), iš kurių:

• Ukrainos priemonei – 50 mlrd. EUR (33 mlrd. EUR paskolų ir 17 mlrd. EUR dotacijų).
• Migracijai ir ES išorės iššūkiams – 9,6 mlrd. EUR.
• STEP – 1,5 mlrd. EUR.
• Lankstumo instrumentui – 2 mlrd. EUR,
• Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervui (SEAR) – 1,5 mlrd. EUR.

Tarybos reglamentas dėl 2021–2027 m. DFP peržiūros patvirtintas 2024 m. vasario 29 d., įsigaliojo – 2024 m. kovo 1 d.

Metinis Europos Sąjungos biudžetas

Metinis ES biudžetas – priemonė, kuria kiekvienais metais nustatoma ir patvirtinama bendra pajamų ir išlaidų asignavimų suma, laikoma būtina ES ir Europos atominės energijos bendrijai konkrečiais metais.

Metinio biudžeto išlaidos planuojamos pagal DFP:

• visų pirma, jis atspindi DFP nustatytus prioritetus (žinoma, papildomai reaguojama ir į konkrečiais metais ES kylančias problemas bei iššūkius);
• antra, negali viršyti tiems metams DFP numatytų viršutinių asignavimų ribų.

Atkreiptinas dėmesys, jog mokėjimų asignavimų Sanglaudos politikai apimtys/dalis metiniuose ES biudžetuose svyruoja priklausomai nuo ES struktūrinių ir investicinių fondų įgyvendinimo ciklo. Įprasta praktika, jog intensyviausias poreikis mokėjimams stebimas pirmaisiais DFP metais, kai galutinai išmokami praėjusioje DFP įsipareigoti asignavimai, ir paskutiniaisiais DFP metais, kai projektai pasiekia įgyvendinimo pabaigos etapą. Pvz., 2014 m. (t.y., pirmaisiais 2014–2020 m. DFP metais) asignavimų Sanglaudos politikai dalis metiniame biudžete (kaip ir 2021 m.) siekė 34 proc., tuo tarpu 2017 m. (ciklo viduryje) – 28 proc. Apie 73 proc. mokėjimų, numatytų Sanglaudos politikai 2021 m. ES biudžete, yra skirti padengti įsipareigojimus, prisiimtus iki 2021 m. Detali finansinė informacija apie ES biudžeto išlaidas, atskiroms biudžeto programoms skirtas lėšas, valstybių narių gautas lėšas iš šių programų, biudžeto pajamas pagal atskirus ES nuosavus išteklius ir valstybių narių sumokėtus ES nuosavus išteklius, pradedant 2003 m., skelbiama Komisijos tinklapyje.

Europos Sąjungos biudžeto procedūra:

Institucijos, turinčios sprendimų priėmimo įgaliojimus ES biudžeto klausimais (ES biudžeto valdymo institucijos) yra Europos Parlamentas ir ES Taryba. Šios institucijos kasmet turi susitarti dėl kitų metų ES biudžeto.

2025 m. ES biudžetas:

2024 m. lapkričio 16 d. Taikinimo komitete buvo pasiektas Europos Parlamento ir ES Tarybos sutarimas dėl 2025 m. ES biudžeto. Sutarta, kad 2025 m. ES biudžeto įsipareigojimų asignavimai sudarys 199,4 mlrd. EUR, o mokėjimų asignavimai – 155,2 mlrd. EUR.

2025 m. ES biudžete didžiausia finansavimo dalis numatyta tradicinėms politikos sritims – Sanglaudos politikai (66,4 mlrd. EUR) ir Bendrajai žemės ūkio politikai (56,7 mlrd. EUR). Didelį dėmesį numatyta skirti programoms, kurios prisideda prie ES bendrosios rinkos, inovacijų, skaitmeninio perėjimo, junglumo transporto ir energetikos sektoriuose (21,5 mlrd. EUR), veikloms ES kaimynystės ir išorės veiksmų srityse (16,3 mlrd. EUR), taip pat – migracijos ir sienų valdymo (4,8 mlrd. EUR) bei saugumo srityse (2,6 mlrd. EUR). 

Derybų metu (lyginant su Komisijos pateiktu ES biudžeto projektu), sutarta papildomai skirti 50 mln. EUR – humanitarinei pagalbai, 25 mln. EUR – „Europos Horizontui“, 10 mln. EUR – Integruotam sienų valdymo fondui, 6 mln. EUR – kariniam mobilumui, 8 mln. EUR – „RescEU“ ES civilinės saugos mechanizmui ir kt. Taip pat sutarta į biudžeto rezervą įtraukti papildomus 3 mlrd. EUR Sanglaudos politikos mokėjimų asignavimų nuo potvynių ir gaisrų nukentėjusioms valstybėms narėms.

Europos Sąjungos biudžeto pajamos (nuosavi ištekliai)

Greta kitų įplaukų (išorės asignuotųjų pajamų (biudžeto garantijų, skolinimosi ir skolinimo operacijų (NGEU), įnašų ir grąžinamųjų išmokų, susijusių su ES susitarimais ir programomis), kurios 2023 m. sudarė 36,6 proc. visų ES biudžeto pajamų, ir pajamų, gaunamų iš institucijų suteiktų paslaugų, baudų, delspinigių ir kt., kurios 2023 m. sudarė 3,1 proc. visų biudžeto pajamų), ES biudžetas finansuojamas valstybių narių nuosavų išteklių įnašais.

Pagal ES Tarybos sprendimą dėl ES nuosavų išteklių, kurio pakeitimą 2020 m. pabaigoje visos valstybės narės patvirtino pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus ir kuris įsigaliojo nuo 2021 m. birželio 1 d. (taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.), nuosavų išteklių (NI) kategorijos yra šios:

• Tradiciniai nuosavi ištekliai (TNI) (pajamos iš muitų).
• Pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) grindžiamas NI, kuris gaunamas taikant vienodą tarifą suderintoms valstybių narių PVM bazėms.
• Bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNPj) grindžiamas NI, kuris gaunamas taikant vienodą tarifą valstybių narių BNPj bazėms. Šis NI naudojamas kaip subalansuojantis išteklius – t.y., iš jo finansuojamos visos išlaidos, kurių nepadengia kiti pajamų šaltiniai.

• Neperdirbto plastiko atliekų kiekiu pagrįstas NI (nuo 2021 m.) – nacionalinis įnašas, apskaičiuojamas neperdirbto plastiko pakuočių atliekų kiekiui (duomenis Komisija/Eurostat teikia Aplinkos apsaugos agentūra) taikant 0,8 eurų/kg tarifą bei pritaikant korekcinį mechanizmą šalims, kurių 2017 m. BNP/gyv. buvo mažesnis už ES vidurkį (LT turi teisę į 9 mln. EUR (einamosiomis kainomis) metinį sumažinimą).  

Vadovaujantis 2020 m. gruodžio mėn. pasirašytu trišaliu tarpinstituciniu susitarimu tarp ES Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos dėl naujų NI ir siekiant prisidėti prie NGEU įgyvendinimui pasiskolintų lėšų grąžinimo iki 2058 m., 2021 m. gruodžio 22 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujų ES NI, pagrįstų:

• pasienio anglies dioksido apmokestinimo mechanizmu (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism – CBAM);
• ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistema;
• didžiausių tarptautinių įmonių pelno apmokestinimu (angl. OECD Pillar One agreement –  Pillar 1).

2023 m. birželio 20 d. Komisija pateikė 2-ąjį NI pasiūlymą, kuriame atnaujintas jos pirminis NI pasiūlymas bei pasiūlytas papildomas naujas NI, pagrįstas įmonių pelno statistiniais duomenimis.

Pasiūlyta, kad CBAM pagrįsto NI taikymas prasidėtų nuo 2026 m. sausio 1 d., ATL pagrįsto NI – nuo 2024 m. sausio 1 d., Pillar 1 pagrįsto NI – nuo tada, kai bus pasiektas susitarimas dėl šio mokesčio ES lygiu, o įmonių pelno statistiniais duomenimis pagrįsto NI – nuo 2024 m. sausio 1 d.

Pagal 2-ąjį NI pasiūlymą planuojama, kad vidutinės metinės ES biudžeto pajamos iš naujų NI sudarys apie 37,0 mlrd. EUR (2018 m. kainomis) arba 45,4 mlrd. EUR (einamosiomis kainomis), neįskaičiuojant Pillar 1 pagrįsto NI. Sutarimas dėl pasiūlytų naujų NI nepasiektas, vyksta diskusijos.

2023 m. Lietuvos gautos lėšos iš Europos Sąjungos biudžeto ir sumokėtos įmokos

Remiantis 2023 m. Komisijos finansinės ataskaitos duomenimis, išmokos iš ES biudžeto Lietuvai 2023 m. siekė 2,3 mlrd. EUR, o Lietuvos įmoka į ES biudžetą – 692,2 mln. EUR. Lietuva iš ES ekonomikos gaivinimo priemonės gavo 623,2 mln. EUR.

Taigi Lietuva už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą „atgavo“ 3,3 EUR.

ES biudžeto programos, iš kurių Lietuva/ Lietuvos subjektai gavo finansavimą:

Kaip žinia, apie 70 proc. ES biudžeto išlaidų Komisija įgyvendina kartu su valstybėmis narėmis pasidalijamojo valdymo būdu (žemės ūkio ir žuvininkystės, sanglaudos, vidaus reikalų srityse). Didžiąją dalį likusių ES biudžeto išlaidų Komisija valdo tiesiogiai, t.y., tam tikrų programų įgyvendinimas priklauso išimtinai Europos Komisijos generalinių direktoratų ir agentūrų kompetencijai (šios įstaigos organizuoja konkursus, priima paraiškas, skiria lėšas konkursų nugalėtojams ir atlieka programų įgyvendinimo priežiūrą). Pažymėtina, kad į tiesioginio valdymo programų lėšas pretenduoti gali visų valstybių narių subjektai, asignavimai skiriami konkurso būdu. Pagal Komisijos tiesiogiai įgyvendinamas ES programas yra finansuojami projektai mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros, sveikatos, infrastruktūros, aplinkosaugos ir kt. srityse.

Remiantis Komisijos 2023 m. finansine ataskaita, 2023 m. Lietuvos subjektų gautos lėšos iš tiesioginio valdymo ES programų sudarė 13,8 proc. visų šiuo laikotarpiu Lietuvos iš ES biudžeto gautų lėšų.Lėšos iš pasidalijamojo valdymo programų (kurios dažnai pavadinamos „vokais“, dėl kurių valstybės narės susitaria iš anksto derybų dėl DFP metu) sudarė 86,2 proc. visų nurodytu laikotarpiu Lietuvos gautų lėšų. Vidutiniškai 79 proc. Lietuvos susiderėto „voko“ 2023 m. sudarė žemės ūkio ir Sanglaudos politikos lėšos.

Lietuvos subjektai 2023 m. daugiausiai ES biudžeto lėšų gavo dalyvaudami šiose tiesioginio valdymo programose: Ignalinos atominės elektrinės uždarymo programoje (102,4 mln. EUR), programose „Europos infrastruktūros tinklų priemonė“ (EITP, angl. Connecting Europe Facility – CEF) (79,9 mln. EUR), „Erasmus+“ (50,4 mln. EUR), „Europos horizontas“ (30,1 mln. EUR), karinis mobilumas (angl. Military Mobility) (23 mln. EUR), „Life“ (6,4 mln. EUR) ir Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonėje (angl. Neighbourhood, Development and International Cooperation Instrument – NDICI) (7,4 mln. EUR). 

Daugiau informacijos apie Lietuvos subjektų dalyvavimą ES biudžeto programose galima rasti Europos Komisijos tinklalapyje.

2021–2027 m. Lietuvai numatomos lėšos iš Europos Sąjungos biudžeto ir prognozuojamos įmokos

Remiantis 2020 m. liepos 21 d. EVT išvadomis dėl 2021–2027 m. DFP ir ES ekonomikos gaivinimo priemonės, numatoma, kad išmokos Lietuvai 2021–2027 m. gali siekti apytiksliai 17,1 mlrd. EUR (einamosiomis kainomis).

Iš jų 2021–2027 m. Sanglaudos politikos įgyvendinimui numatoma apie 6,019 mlrd. EUR, iš Teisingos pertvarkos fondo – apie 273 mln. EUR.; žemės ūkio finansavimui – apie 5,61 mlrd. EU. Taip pat numatytas 552 mln. EUR finansavimas Ignalinos AE uždarymo projektui, 212 mln. EUR – Kaliningrado specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui. Iš ES ekonomikos gaivinimo priemonės dotacijų dalies Lietuvai numatyta 2,3 mlrd. EUR ( įskaitant RePower EU priemonę) ir Lietuva jau yra paėmusi 1,55 mlrd. EUR paskolos.

Prognozuojama, kad Lietuvos metinė įmoka į ES biudžetą 2021–2027 m. sieks apie 717 mln. EUR.  

Lietuvos numatomo gauti finansavimo ir įmokų santykis išlieka teigiamas, kaip ir 2014–2020 m. – už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą „atgausime“ apie 3,4 EUR. (2014-2020 m. – apie 4 EUR).