DUK

Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą
DUK 8

Vyriausybės taupymo lakštų DUK galite rasti čia.

Valstybės biudžetas yra Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamas valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.

Valstybės biudžeto pajamas sudaro:

  • pajamos iš mokesčių;
  • pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą);
  • valstybės biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, asignavimų valdytojų administruojamos pajamos;
  • pajamos už valstybės lėšų likučius einamosiose sąskaitose;
  • pajamos, gautos iš skolininkų, kuriems suteikta paskola su valstybės garantija arba kurie paskolas yra gavę valstybės vardu pagal sutartinius įsipareigojimus;
  • gaunama negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos);
  • kitos pajamos.

Valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami  valstybės funkcijoms bei Vyriausybės tvirtinamoms programoms vykdyti, dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti, kitiems, įstatymais nustatytiems, valstybės įsipareigojimams vykdyti.

Finansų ministerija, parengusi kitų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, teikia jį Vyriausybei, o pastaroji, jį apsvarsčiusi, teikia Seimui ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos. Tuomet biudžeto įstatymo projektas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Seime, kur Seimo komitetai ir nariai teikia pastabas bei pasiūlymus. Vyriausybei įvertinus juos,  projektas vėl svarstomas Seime, kuris turi patvirtinti biudžeto įstatymą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki naujų biudžetinių metų pradžios. Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, išlaidos metų pradžioje iki biudžetų patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šio biudžetų išlaidų.

Mokestinių pasiūlymų paketo DUK galite rasti čia.

Mokestis – valstybės nustatyta pinigų suma, kurią valstybei turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų arba atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų. Mokesčių sistemą sudarantys įvairių tipų mokesčiai formuojami atsižvelgiant į kiekvienoje valstybės taikomus apmokestinimo tikslus. Subalansuota mokesčių sistema užtikrina valstybės ūkio plėtrą, naujų įmonių, o kartu ir naujų darbo vietų kūrimąsi, stiprina  šalies ekonomiką. 

Pagrindiniai 2021–2027 m. ES sanglaudos politikos tikslai yra ir toliau skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę konvergenciją per tvarų konkurencingumą, vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas, vykdyti skaitmeninę pertvarką, taip pat įgyvendinti Europos žaliojo kurso darbotvarkę ir propaguoti Europos socialinių teisių ramstį.

ES sanglaudos politikos tikslai finansuojami iš trijų fondų: Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo (SF), kurie visoms ES šalims narėms sudaro apie 373 mlrd. eurų. Šių fondų investicijomis siekiama 5 pagrindinių politikos tikslų:

  • konkurencingesnė ir pažangesnė Europa – inovacijos, skaitmeninimas, ekonomikos pertvarka ir parama mažoms bei vidutinėms įmonėms;
  • žalesnė Europa be anglies dioksido – Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimas ir investicijos į energetikos pertvarką, atsinaujinančius energijos išteklius ir kovą su klimato kaita;
  • geriau sujungta Europa – strateginis transportavimas ir skaitmeniniai tinklai;
  • socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa – Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas ir kokybiško užimtumo, švietimo, įgūdžių, socialinės įtraukties ir lygių galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis rėmimas;
  • piliečiams artimesnė Europa – vietos lygmens plėtros strategijų rėmimas ir tvari miestų plėtra visoje ES.

Teisingos pertvarkos fondas – naujas ES sanglaudos politikos fondas ir yra vienas iš svarbiausių Europos žaliojo kurso elementų. Juo siekiama sumažinti socialinį ir ekonominį perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos poveikį, vykdant įvairią veiklą, kuria daugiausia siekiama įvairinti ekonomiką ir padėti žmonėms prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos.

Pagal ES sanglaudos politiką regionai skirstomi į 3 kategorijas: mažiau išsivystę, pereinamojo laikotarpio ir labiau išsivystę regionai. Siekiant mažinti nelygybę ir padėti mažas pajamas gaunantiems ir lėtai augantiems regionams sumažinti atotrūkį, skirstant lėšas BVP vienam gyventojui išlieka pagrindiniu kriterijumi. Tačiau, siekiant geriau atspindėti regioninę dimensiją, nustatyti nauji kriterijai: jaunimo nedarbas, žemas išsilavinimo lygis, klimato kaita ir migrantų priėmimas bei integracija.

2016 m. Lietuva padalyta į 2 regionus:

  • labiau išsivystęs – Sostinės regionas iš Vilniaus apskrities savivaldybių, kuriame BVP vienam gyventojui siekia beveik 112 proc.;
  • mažiau išsivystęs – Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas, kuriame BVP vienam gyventojui apskrityse svyruoja nuo 42 iki 77 proc.

Regionų padalijimas padeda nukreipti daugiau investicijų į mažiau išsivysčiusį regioną, sumažinti ekonominius ir socialinius netolygumus, taip pat užtikrina regioninės politikos įgyvendinimo priemonių ilgalaikį poveikį tolygiai ir tvariai plėtrai. Dalis, kuria Lietuva turi prisidėti nacionalinėmis lėšomis, Sostinės regionui sudaro 50 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvai – 15 proc.

2021–2027 m. ir toliau skiriama dėmesio vietinėms iniciatyvoms. Tęsiamos integruotos teritorinės investicijos ir bendruomenių inicijuojama vietos plėtra, iniciatyvą atiduodant į aktyvių bendruomenių rankas. Taip pat remiamos tvarios miestų plėtros priemonės, kurioms įgyvendinti skiriama mažiausiai 8 proc. Europos regioninės plėtros fondo lėšų nacionaliniu lygiu.

2021–2027 m. taikomas vienas ES reglamentas 8 fondams: Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Sanglaudos fondui (SF), „Europos socialiniam fondui +“ (ESF+), Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondui (EJRŽAF), Teisingos pertvarkos fondui (TPF), taip pat vadinamiesiems vidaus saugumo fondams – Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF), Sienų valdymo ir vizų priemonei ir Vidaus saugumo fondui. Taip siekiama palengvinti ES fondų programų valdytojų veiklą ir padidinti skirtingų finansavimo šaltinių sinergiją.

Siekiant, kad valstybės narės ir regionai, susidūrę su nenumatytais sunkumais, galėtų greičiau sutelkti ES išteklius, 2021–2027 m. finansavimo laikotarpio viduryje bus atliekama laikotarpio vidurio peržiūra. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą bus nustatyta, ar pastaraisiais dvejais 2021–2027 m. finansavimo laikotarpio metais reikės 2021–2027 m. investicijų programų pokyčių, taip pat bus sudaroma galimybė ribotus išteklius perkelti iš vieno ES fondo į kitą.

Kad būtų kuo geriau panaudotos lėšos, valstybės narės turi atitikti reikiamas sąlygas, kuriomis nustatomi bendrieji ir atskiriems sektoriams taikomi reguliacinio pobūdžio reikalavimai, užtikrinantys ES investicijų veiksmingumą. Valstybės narės šias sąlygas turi tenkinti visą finansavimo laikotarpį.

Numatoma, kad bus ne taip dažnai kontroliuojamas programų įgyvendinimas, labiau pasitikima nacionalinėmis sistemomis, taikomas vieno bendro audito principas, siekiant išvengti patikrinimų dubliavimo.

Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas, išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.

Pagrindiniai tikslai, kuriems valstybė skolinasi:

  • biudžeto deficitui finansuoti (kai valstybės išlaidos viršija pajamas, o lėšų rezervo, kuriuo galima būtų kompensuoti praradimus, nėra);
  • pinigų srautams subalansuoti (pvz., kai dėl sezoninių pokyčių atsiranda laikini pajamų ir išlaidų skirtumai, kai pajamos iš mokesčių į biudžetą gaunamos tam tikromis dienomis, o lėšų suplanuotoms išlaidoms prireikia kasdien);
  • ankstesnėmsskoloms grąžinti (kai skolintomis lėšomis grąžinami ankstesni įsipareigojimai. Tokį sprendimą renkasi valstybės, susiduriančios su nuolatiniu biudžeto deficitu. Minėta praktika naudojama ir kitais atvejais – pvz., esant palankioms rinkos sąlygoms siekiama pasiskolinti už mažesnes palūkanas ir grąžinti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, taip mažinant skolą ir taupant valstybės lėšas) bei kitiems tikslams, kurie numatyti Valstybės skolos įstatyme;
  • kitais Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme numatytais atvejais.  

Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP) yra pagrindinė valstybės skolinimosi priemonė. Tai – valstybės vardu vidaus (obligacijos, iždo vekseliai) ar užsienio rinkose (euroobligacijos) išleidžiami vertybiniai skolos popieriai, patvirtinantys jų turėtojo teisę numatytais terminais gauti jų nominalią vertę atitinkančią sumą, palūkanas ar kitą ekvivalentą. 

VVP galima įsigyti emisijų platinimo metu arba antrinėje rinkoje. Norintys investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius – obligacijas, valstybės iždo vekselius ar euroobligacijas – turi kreiptis į komercinių bankų finansų maklerių padalinius arba į bet kurią atitinkamas paslaugas teikiančią finansų maklerio įmonę.

Daugiau informacijos apie VVP ieškokite čia.
 

Atnaujinimo data: 2024-10-11