ECOFIN posėdyje – finansų ministrų diskusijos apie ES ekonomikos gaivinimą
Antradienį Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje ministrai apžvelgs Europos Komisijos (EK) pasiūlymus dėl Europos gaivinimo instrumento bei aptars valstybėms narėms skirtas rekomendacijas, siekiant palaikyti ekonomikos atsigavimą.
ECOFIN posėdyje, vyksiančiame video konferencijos būdu, finansų ministrai aptars EK pateiktus pasiūlymus, kuriais Europos Sąjungos (ES) biudžetas galėtų mobilizuoti investicijas, reikalingas ES ekonomikos atsigavimui.
„Pateiktas EK pasiūlymas labai svarbus žingsnis, siekiant sklandaus atsigavimo ir tvaraus augimo ilguoju laikotarpiu. Pozityviai vertiname tai, kad visos valstybės narės galės pasinaudoti naujojo Europos gaivinimo instrumento parama. Tolimesnėse derybose sieksime, kad būtų užtikrinti sąžiningi ir objektyvūs šių lėšų skirstymo kriterijai. Kadangi priemonės bus finansuojamos skolinantis finansų rinkose, laukiame EK pasiūlymų dėl šių paskolų grąžinimo šaltinių bei paskolų išmokėjimo plano. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes, manome, kad reikalingas greitas sprendimas, kuris padėtų efektyviai reaguoti į krizės sukeltas pasekmes“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Anot ministro, Lietuva naująjį Ekonomikos gaivinimo instrumentą ir ES 2020-2027 m. Daugiametę finansinę programą (DFP) vertina, kaip vieną derybų paketą. Ne mažesnę reikšmę ekonomikos atsigavimui turės ilgalaikės, krizinėmis aplinkybėmis jau išbandytos tradicinės ES politikos, tokios kaip Sanglaudos politika ir Bendroji žemės ūkio politika.
Finansų ministrai ECOFIN posėdžio metu taip pat aptars valstybėms narėms skirtas rekomendacijas, siekiant palaikyti ekonomiką ir atsigavimą bei išklausys Tarybos nuomonę dėl Stabilumo ir konvergencijos programų.
Taip pat birželio 9 d. ministras V. Šapoka dalyvaus Europos investicijų banko metiniame Valdytojų tarybos posėdyje, kurio metu EIB prezidentas Werner Hoyer skaitys metinį pranešimą bei vyks valdytojų diskusija dėl 2019 m. EIB veiklos rezultatų, banko atsako į COVID-19 krizę bei ateities strategijos.
Papildoma informacija:
Primename, jog gegužės 27 d. EK pateikė savo pasiūlymus, kuriais ES biudžetas galėtų mobilizuoti investicijas, reikalingas ES ekonomikos atsigavimui. Pagrindinė šio pasiūlymo dalis yra Europos gaivinimo instrumentas („Kitos kartos ES“). Tai yra laikinas instrumentas, kurio lėšos bus skirstomos per ES biudžetą ir kuris rems investicijas ir reformas. Jo dydis siekia 750 mlrd. eurų. Preliminariu vertinimu, Lietuvai siūloma 3,9 mlrd. eurų dotacijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų.
Didžiąją dalį šio instrumento sudaro Gaivinimo ir atsparumo priemonė (Recovery and Resilience Facility), kuri rems reformas ir investicijas, būtinas ilgalaikiam atsigavimui, ekonominiam ir socialiniam valstybės narių atsparumui, žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Priemonės dydis – 560 mlrd. eurų. Lietuvai numatyta suma –2,76 mlrd. eurų dotacijų.
Taip pat numatoma sukurti REACT-EU ir skirti papildomus 55 mlrd. eurų Sanglaudos politikai, 5 mlrd. eurų skiriant jau 2020 m., likusius – 2021-2022 m. Taip pat numatoma padidinti Teisingos pertvarkos fondą (iki 40 mlrd. eurų) bei Europos kaimo plėtros fondą (numatoma skirti papildomus 15 mlrd. eurų).
Europos gaivinimo instrumentas turėtų skirti didesnę paramą InvestEU programai, sukurti naują Mokumo paramos priemonę, naują EU4Health programą, sustiprinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, „Europos Horizontą“, išorės programas, padidinti kitos Daugiametė finansinės programos lankstumą.
Siekdama finansuoti Europos gaivinimo instrumentą, EK Sąjungos vardu finansų rinkose ketina pasiskolinti iki 750 mlrd. eurų, išleisdama obligacijas. Tam, kad galėtų tai atlikti, Komisija siūlo laikinai pakelti ES nuosavų išteklių „lubas“ iki 2 proc. ES BNP. Šis lubų pakėlimas bus naudojamas finansuoti su COVID-19 pandemija susijusias priemones ir egzistuos tol, kol reikės padengti šiuos įsipareigojimus. Gautos lėšos bus grąžinamos nuo 2028 m. iki 2058 m. Tam, kad būtų galima grąžinti šias sumas, siūloma įvesti naujus nuosavus išteklius.