„Europos burės 2026“ artėja prie finišo: paaiškėjo finalo dalyviai
Nuo naujų galimybių žmonėms su negalia ir vaikams iki branduolinės medicinos, išmanių technologijų bei atgimstančių miestų erdvių – šiemet „Europos burių“ finale susitiko skirtingos idėjos.
Šiemet paraiškų skaičius buvo rekordinis – varžėsi net 107 dalyviai.
Iš jų atrinkti 20 finalistų jau aiškūs, tačiau kurie iš jų taps savo kategorijų nugalėtojais, paaiškės rugsėjo 24-ąją.
18-ąjį kartą rengiamame konkurse vertinami projektai, kuriuose Europos Sąjungos fondų investicijos ir „Naujos kartos Lietuvos“ lėšos virto konkrečiais pokyčiais žmonėms, bendruomenėms, verslui ir valstybei.
Šių metų finalininkus atrinko skirtingų sričių profesionalų komisija: Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorė Violeta Žukauskaitė, Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko vadovė dr. Giedrė Kvedaravičienė, politikos mokslų daktarė Viktorija Rimaitė-Beržiūnienė, VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė, architektas ir bendrovės „LG projektai“ vadovas Gintautas Vieversys bei portalo lrytas direktorius Tautvydas Mikalajūnas.
Šiemet prie komisijos prisijungė ir du ankstesnių metų „Europos burių“ laureatų atstovai – Mokslo ir inovacijų sklaidos centro vadovė Aistė Lukaševičiūtė bei UAB „Ostaralab“ vadovas Raimundas Junevičius.
Abu į atranką atsinešė savo patirtį įgyvendinant projektus, kurie praėjusiais metais buvo įvertinti „Europos burių“ apdovanojimuose.
„Bendruomeniškumas“ – pokytis prasideda nuo žmogaus
Tarp atrinktų finalistų – trys skirtinguose Lietuvos regionuose įgyvendintos iniciatyvos.
- „Viešųjų socialinių paslaugų plėtojimas Druskininkų ligoninėje socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (arba) atskirtį patiriantiems asmenims“. Plečiama pagalba žmonėms, patiriantiems socialinę riziką ar atskirtį, kad reikalingos paslaugos būtų lengviau pasiekiamos. Daugiau apie projektą.
- „Telšių dienos centro pritaikymas neįgaliųjų ir senyvo amžiaus asmenų poreikiams“. Atnaujinta aplinka pritaikyta žmonėms su negalia ir senjorams, suteikiant daugiau galimybių dalyvauti veiklose, bendrauti ir naudotis paslaugomis. Kaip įgyvendintas projektas, skaitykite jo pristatyme.
- „Viešosios infrastruktūros plėtra, siekiant sumažinti ikimokyklinio ugdymo ir viešųjų paslaugų trūkumą Sendvario seniūnijoje“. Sparčiai augančioje Klaipėdos rajono seniūnijoje investicijos skirtos mažinti paslaugų trūkumą ir kurti daugiau erdvės bendruomenei. Plačiau apie Sendvario pokyčius.
„Investicijos į žmogų“ – daugiau galimybių gyventi savarankiškai
Atrinkti projektai, kurių centre – daugiau savarankiškumo, galimybių ir mažiau socialinės atskirties.
- „Apsaugotų būstų steigimas Klaipėdos rajono savivaldybėje“. Kuriamos sąlygos žmonėms, kuriems reikalinga papildoma pagalba, kartu suteikiant daugiau galimybių savarankiškai gyventi bendruomenėje. Daugiau apie projektą.
- „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų su proto ir psichikos negalia plėtra Telšių rajone“. Kuriamos apgyvendinimo, užimtumo ir socialinės paslaugos žmonėms su proto ir psichikos negalia, daugiau galimybių suteikiant gyvenimui bendruomenėje. Projekto aprašyme – daugiau apie pokyčius Telšių rajone.
- „Dienos užimtumo centro įkūrimas Druskininkų savivaldybėje“. Nauja erdvė skirta prasmingam užimtumui, gebėjimų stiprinimui ir socialiniams ryšiams, suteikiant daugiau galimybių įsitraukti į kasdienį gyvenimą. Plačiau apie centre kuriamas galimybes.
„Medicina“ – investicijos keičia pagalbą pacientui
Nuo skubiosios pagalbos iki pažangios diagnostikos – šios kategorijos finalistai skirtingais būdais stiprina sveikatos priežiūros galimybes.
- „Regioninės Telšių ligoninės skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos paslaugų kokybės gerinimas“. Siekiama geriau organizuoti pacientų srautus ir sudaryti saugesnes sąlygas skubiosios pagalbos bei intensyviosios terapijos paslaugoms. Visą projekto aprašymą rasite čia.
- „Branduolinių tyrimų centras“. LSMU centre sujungiamos radioizotopų gamybos, radiovaistų kūrimo ir PET/KT diagnostikos galimybės, svarbios tiek medicinai, tiek moksliniams tyrimams. Daugiau informacijos aprašyme.
- „Skubios pagalbos skyriaus ir reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus infrastruktūros modernizavimas“. Atnaujinus infrastruktūrą siekiama efektyvesnio darbo ir saugesnės aplinkos kritinės būklės pacientams. Kaip įgyvendintas projektas, pristatoma jo aprašyme.
„Ateities mokykla“ – plečiamos mokymosi galimybės
Į finalą pateko projektai, skirtingais keliais keičiantys profesinio mokymo kokybę, ugdymo prieinamumą ir studijų aplinką.
- „Tūkstantmečio mokyklos I“. Druskininkuose atnaujinta ugdymo infrastruktūra, stiprintos mokytojų kompetencijos ir mokyklų bendradarbiavimas, įrengtos STEAM/STREAM erdvės. Daugiau apie projektą.
- „Tūkstantmečio mokyklos II“. Telšių rajone modernizuotos mokymosi erdvės, stiprintos pedagogų ir vadovų kompetencijos, plėtotos STEAM veiklos bei įtraukusis ugdymas. Išsamesnis aprašymas – konkurso puslapyje.
- „Ugdymo prieinamumo didinimas atskirtį turintiems vaikams Jonavos rajone“. Trys rajono mokyklos pritaikytos didesniam vaikų ugdymo prieinamumui – atnaujinta infrastruktūra ir įrengti reikiami pritaikymo sprendimai. Plačiau apie įgyvendintus pokyčius.
„Darni aplinka“ – keičiamos erdvės, kuriose gyvename
Šios kategorijos finalistai keičia viešąsias erdves ir infrastruktūrą, kartu kurdami naujas vietas kultūrai, bendruomenei ir kasdieniam miesto gyvenimui.
- „Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje įkūrimas modernizuojant viešąją kultūros infrastruktūrą“. Naujas kultūros centras jungia šiuolaikinį meną, edukaciją ir bendruomenės veiklas, kartu atgaivindamas miesto centrą. Daugiau apie projektą ir jo sprendinius.
- „Ventos upės viešosios erdvės Kuršėnų mieste įrengimas ir pritaikymas bendruomeniniams ir verslo poreikiams“. Sutvarkyta teritorija pritaikyta bendruomenės ir verslo poreikiams, kuriant naują gyventojams atvirą erdvę. Kaip pasikeitė Kuršėnų viešoji erdvė, skaitykite projekto pristatyme.
- „Viršuliškių pietinės dalies atgaivinimas sutvarkant viešąją erdvę tarp J. Rutkausko g. ir Pilaitės pr.“ Atnaujinama viešoji erdvė, siekiant gyventojams patogesnės ir gyvesnės aplinkos. Visą projekto aprašymą rasite konkurso puslapyje.
„Inovatyvūs sprendimai“ – technologijos konkretiems iššūkiams
Komisijos dėmesio sulaukė technologiniai projektai, orientuoti į skirtingas sritis: nuo rūkymo aptikimo iki valstybės duomenų ir sveikatos.
- „Elektroninių cigarečių išskiriamų dujų monitorinimo sensoriaus kūrimas“. UAB „Nano sensorics“ sukurtas sprendimas leidžia aptikti garinimą ir rūkymą įvairiose erdvėse. Plačiau apie sukurtą technologiją.
- „Valstybės informacinių išteklių integravimas į valstybės duomenų ežerą“. Skirtingi valstybės informaciniai ištekliai telkiami bendroje duomenų aplinkoje, kad juos būtų galima efektyviau naudoti ir analizuoti. Daugiau informacijos apie šią iniciatyvą.
- „Lėtinių ligų prevencijos algoritmo aplikacijos, nustatančios individualiai fizinio aktyvumo krūvį siekiant optimalios individo sveikatos, kūrimas“. Kuriama priemonė, padedanti individualiai nustatyti fizinio aktyvumo krūvį ir taip prisidėti prie lėtinių ligų prevencijos. Kaip veiks ši technologija, plačiau pristatoma čia.
„Smulkusis verslas“ – idėjos, turinčios ambicijų augti
Šiemet į finalą pateko dvi skirtingos verslo istorijos, kurias jungia noras kurti naujus produktus ir stiprinti savo pozicijas tarptautinėse rinkose.
- „UAB „Euro Meta“ pažangios technologijos IN-MOD sukūrimas, siekiant plėtoti mokslinius tyrimus tvarių produktų gamybai“. Kuriama modulinė stogo sistema, kuria siekiama efektyviau naudoti medžiagas, mažinti atliekas ir trumpinti montavimo procesą. Plačiau apie sukurtą technologiją – projekto pristatyme.
- „Eksporto plėtra ir tarptautiškumo stiprinimas“. Projektas orientuotas į verslo augimą už Lietuvos ribų, didesnes eksporto galimybes ir stipresnį įsitvirtinimą tarptautinėse rinkose. Daugiau informacijos apie projektą.
Kurie projektai taps geriausiais?
Šiemet finale – daug skirtingų istorijų. Vienos jų kalba apie žmogaus savarankiškumą, kitos – apie technologijų proveržį, dar kitos keičia mokyklas, ligonines ar miestų erdves.
Kol kas aišku tik viena: visi 20 finalistų jau įveikė svarbią konkurso atranką. Kas iš jų bus įvertinti labiausiai, paaiškės rugsėjo 24 dieną Vilniuje vyksiančioje „Europos burių 2026“ apdovanojimų ceremonijoje.
Atnaujinimo data: 2026-09-17
Taip pat skaitykite:
Finansų ministras T. Valys susitiko su Airijos parlamento ES reikalų komiteto pirmininku B.Ward