2026-11-11

Europos Sąjungos Taryba ir Parlamentas po beveik parą trukusių derybų pasiekė susitarimą dėl 2027 metų ES biudžeto

Lapkričio 11-osios rytą, po beveik parą (21,5 val.) Briuselyje trukusių derybų ir Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė sutarimą dėl 2027 m. ES biudžeto, kuris yra paskutinis pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą. Kitąmet ES biudžeto įsipareigojimai sieks 199,7 mlrd. eurų, o mokėjimai sudarys 211,5 mlrd. eurų.

Lietuvos finansų ministras Taurimas Valys palankiai įvertino galutinį EP ir Tarybos susitarimą, kuriame atsispindi svarbiausi Lietuvos prioritetai.

„Lietuvai buvo svarbu užsitikrinti pakankamą Sanglaudos politikos ir žemės ūkio srities finansavimą, bet ir reikiamą finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui bei Europos infrastruktūros tinklų priemonei. Džiugina papildomai padidintas finansavimas Lietuvai aktualioms sritims: transportui ir energetikai, sienų valdymui, vidaus saugumo fondui, kariniam mobilumui ir Rytų kaimynystei. Lietuvai, besiribojančiai su priešiškomis valstybėmis ir susiduriančiai su hibridinėmis grėsmėmis, tai ypač aktualu. Derybų rezultatas svarbus ne tik užtikrinant nacionalinius Lietuvos interesus, bet ir stiprinant bendrą ES atsparumą, saugumą ir gebėjimą reaguoti į kylančius iššūkius“, – komentuoja finansų ministras T. Valys.

2027 m. Lietuva iš ES biudžeto turėtų gauti apie 2,89 mlrd. eurų, o Lietuvos įmoka į ES biudžetą turėtų siekti 1 mlrd. eurų. Daugiausia ES lėšų Lietuvai numatyta iš Sanglaudos politikos fondų – apie 1,35 mlrd. eurų, Bendrosios žemės ūkio politikos fondų – apie 0,85 mlrd. eurų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės – apie 0,43 mlrd. eurų, o Ignalinos AE uždarymo programai numatyta apie 0,15 mlrd. eurų.

Kaip įprasta, ES biudžete didžiausia finansavimo dalis paskirstyta pagrindinėms sritims – Sanglaudos politikai (58,5 mlrd. eurų) ir Bendrajai žemės ūkio politikai (57 mlrd. eurų).

Didelį dėmesį 2027 m. ES biudžete numatyta skirti programoms, kurios prisideda prie ES bendrosios rinkos, inovacijų, skaitmeninimo, junglumo transporto ir energetikos sektoriuose (22 mlrd. eurų), veikloms ES kaimynystės ir išorės veiksmų srityse (15,5 mlrd. eurų), taip pat – migracijos ir sienų valdymo (5,8 mlrd. eurų) bei saugumo srityse (3,1 mlrd. eurų).

Galutiniame ES Tarybos ir EP sutarime, lyginant su Europos Komisijos pateiktu ES biudžeto projektu, sutarta skirti papildomą finansavimą tam tikroms programoms: Europos horizontui – 21,5 mln. eurų, Europos infrastruktūros priemonės (CEF) transporto ir energetikos sritims –  atitinkamai 17,5 mln. eurų ir 5 mln. eurų, „LIFE“ programai – 10 mln. eurų. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui papildomai skiriami 5 mln. eurų, Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonei – 25 mln. eurų, Vidaus saugumo fondui ir kariniam mobilumui – po 10 mln. eurų,  Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei – 40 mln. eurų (iš jų Rytų kaimynystei – 13 mln. eurų, Pietų kaimynystei – 26 mln. eurų, o Moldovai – 1 mln. eurų) bei humanitarinei pagalbai – 30 mln. eurų.