Finansų ministerijos ir Lietuvos banko bendradarbiavimo rezultatai – dvi žmonėms naudingos iniciatyvos
Finansų ministerija ir Lietuvos bankas šiandien pristatė 2 siūlomas iniciatyvas žmonėms – nekilnojamąjį turtą perkantiems su būsto paskola suteikti realią galimybę rinktis palūkanų normos rūšį, įpareigojant kredito įstaigas pateikti informaciją tiek apie fiksuotas, tiek ir apie kintamas palūkanų normas bei iki 1 euro sumažinti pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kainą, papildomai taikant 50 proc. lengvatą nepasiturintiems.
„Finansų ministerijos ir Lietuvos banko bendradarbiavimo rezultatai yra konkretūs – siūlome užtikrinti patogesnes paslaugas žmonėms, sukuriant realias galimybes pasirinkti tinkamiausią alternatyvą perkant nekilnojamąjį turtą. Taip pat siūlome bazinį banko paslaugų krepšelį, padaryti ne tik prieinamą visiems, bet ir įtvirtinti saugiklius dėl paslaugų kainos augimo. Taip pat skatinsime tiek žmonių, tiek ir verslo finansinį raštingumą, suteikiant galimybes vienoje vietoje rasti visų paslaugų įkainius ir rinktis tinkamiausią variantą. Galiausiai, užtikrinsime skaidrumą, aiškumą ir stabilumą – tiek vartotojai, tiek ir paslaugų tiekėjai žinos kokių paslaugų galima tikėtis ir kokios pareigos numatytos ateinančius trejus metus“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Atnaujinami įstatymai du, pasiūlymų paskirtis viena – prieinamesnės finansinės paslaugos ir daugiau realios laisvės rinktis tinkamiausią finansinį sprendimą. Priėmus siūlomus pakeitimus, gyventojai už maždaug 1 eurą per mėnesį, t. y. už trečdaliu mažesnę kainą nei dabar, galėtų rinktis tokį finansinių paslaugų krepšelį, kuris tenkintų 90 proc. gyventojų poreikius. Tiems, kas siekia paskolos būstui pirkti, kredito davėjai privalės pateikti mažiausiai du, ir ne šabloninius, o konkrečiam klientui individualiai pritaikytus pasiūlymus: vieną su kintama, o kitą – su bent 5 metams fiksuota palūkanų norma“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Realus nekilnojamojo turto paskolų palūkanų pasiūlymų pasirinkimas
Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo užtikrinti kiekvienam nekilnojamojo turto kredito gavėjui realią galimybę pasirinkti kredito palūkanų normos rūšį. Praktika rodo, jog Lietuvoje beveik visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis, taip riziką dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliant paskolų gavėjams ir neužtikrinama reali galimybė vartotojui rinktis. Remiantis Lietuvos banko analizės duomenimis, 2023 m. vidutiniškai tik 3 proc. naujų paskolų buvo išduota su fiksuotų palūkanų norma (fiksuota ilgesniam nei 1 m. laikotarpiui), kai euro zonoje – 78 proc.
Todėl siūloma įpareigoti kredito davėją, prieš sudarant paskolos sutartį, pasiūlyti vartotojui ne mažiau kaip dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 m. fiksuotąja pagrįsto dydžio palūkanų norma arba su kintamąja palūkanų norma, kaip siūloma dabar. Įpareigojimas atsirastų tik tiems kredito davėjams, kurių būsto paskolų portfelis didesnis nei 50 mln. eurų – kitaip tariant didiesiems rinkos dalyviams, pajėgiems apsidrausti nuo su produktu susijusios finansinės rizikos rinkoje.
Taip pat siūloma įpareigoti kredito davėjus reguliariai informuoti vartotojus apie Lietuvos banko viešai skelbiamas rinkoje esančias kreditavimo sąlygas, taip pranešant apie galimas potencialias refinansavimo galimybes ir naudą.
Bendras Finansų ministerijos ir Lietuvos banko projektas bus pateiktas viešam derinimui artimiausiu metu. Planuojama įstatymo projektą pateikti svarstyti Seimui pavasario sesijoje. Numatomas pakeitimo įsigaliojimo terminas – 2025 m. gegužės 1 d.
Sumažinta maksimali mokėjimų sąskaitos bazinių paslaugų krepšelio kaina
Finansų ministerija ir Lietuvos bankas taip pat siūlo pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kainos pokyčius.
Siūloma fiksuotą maksimalų komisinį atlyginimą nustatyti įstatyme ir susieti jį su minimalia mėnesine alga (MMA). Tokiu atveju bazinis paslaugų krepšelis kainuotų apie 1 eurą, o nepasiturintiems būtų taikoma 50 proc. lengvata. Šiuo metu komisinio atlyginimo dydis nustatomas Lietuvos banko ir siekia 1,47 eurus.
Taip pat siūloma nustatyti konkrečius kriterijus, kaip nustatoma privalomų pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio apimtis, kad būtų patenkinti įprasti vartotojų poreikiai bei numatomas papildomas įpareigojimas informuoti vartotojus apie galimybę pasinaudoti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga. Be to, siūloma plėsti paslaugų teikėjų ratą, papildomai įtraukiant kredito įstaigas, kurios neteikia grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitas paslaugos.
Šiuo metu į bazinį mokėjimo paslaugų krepšelį įtrauktos šios paslaugos: sąskaitos atidarymas; el. bankininkystė, saugi sąskaitos valdymo ir prisijungimo prie jos priemonė (kodų generatorius, speciali programėlė ir pan.); neribotas gautų mokėjimų eurais įskaitymas; neribotas grynųjų pinigų įmokėjimas kredito įstaigos parinktu būdu; mokėjimo kortelė ir mokėjimo operacijos kortele; ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį, įskaitant momentinius mokėjimus, įmokas, e. sąskaitų apmokėjimą, pervedimus įstaigos viduje ir į kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, tiesioginio debeto operacijas; grynųjų pinigų išmokėjimas – ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį banko bankomatų tinkle ar kredito unijos parinktu būdu.
Lietuvos bankas ir Finansų ministerija kartu siūlo nustatyti paslaugų krepšelio sudėties ir maksimalaus komisinio atlyginimo peržiūrą kas 3 metus, kuri dabar vykdoma kasmet.
Verslo patogumui – paslaugų įkainiai viename tinklalapyje
Verslas taip pat sulauks aktualių pakeitimų – siūloma sukurti lyginamąją mokėjimo paslaugų įkainių svetainę, skirtą smulkiajam verslui palyginti aktualių mokėjimo paslaugų įkainius. Planuojama, jog svetainę administruotų Lietuvos bankas.
Tokiu būdų smulkus ir vidutinis verslas galėtų pasirinkti paslaugų teikėją, kuris geriausiai atitiktų jų poreikius. Taip pat būtų skatinama konkurencija ir mažinami tiek paslaugų teikimo įkainiai, tiek ir šiuo metu verslui tenkanti administracinė našta.
Mokėjimo įstatymo pakeitimų projektą Finansų ministerija ir Lietuvos bankas teikia Vyriausybei. Planuojama jį pateikti svarstyti Seimui pavasario sesijoje. Numatomas pakeitimų įsigaliojimo terminas – 2025 m. sausio 1 d.
Atnaujinimo data: 2024-02-21
Taip pat skaitykite:
Susitikime su EIB prezidente aptarti gynybos finansavimo ir ILTE tobulinimo klausimai
Naujo karinio miestelio statybai Rūdninkuose – 540 mln. eurų paskola iš Europos investicijų banko
Su TVF pagalba siekiama stiprinti mokesčių administravimą ir mažinti PVM atotrūkį