Finansų ministras: audros finansinis poveikis preliminariai siekia apie 17 mln. eurų – ESO pradeda kompensavimo procesą
Finansų ministrui Taurimui Valiui pristatyti pirminis šalį nusiaubusios audros padarinių ir finansinio poveikio vertinimas. Preliminariai skaičiuojama, kad bendras finansinis poveikis siekia apie 17 mln. eurų. Informaciją ministrui pateikė AB „Ignitis grupė“ ir jos antrinė bendrovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).
„Pirminiai skaičiavimai leidžia įvertinti stichijos mastą ir jos finansinį poveikį. Šiuo metu svarbiausia – kuo greičiau užbaigti elektros tiekimo atkūrimo darbus ir užtikrinti, kad klientams priklausančios kompensacijos būtų operatyviai išmokėtos. ESO informavo, kad pateiktus prašymus dėl tiesioginių nuostolių planuoja išnagrinėti ir kompensacijas išmokėti per mėnesį“, – sako finansų ministras T. Valys.
Preliminariai skaičiuojama, kad elektros tinklo atkūrimas kainuos apie 10 mln. eurų, dar apie 5 mln. eurų sudarys teisės aktuose numatytos kompensacijos klientams (už viršytą 72 valandų terminą). Papildomai ESO savo iniciatyva tiesioginių nuostolių kompensacijoms numato skirti dar 2 mln. eurų (už maistą, kurą, generatorius ir kt.). Šie skaičiavimai dar bus tikslinami, nes žalos vertinimo ir tinklo atkūrimo darbai vis dar tęsiami. Antradienio rytą elektros energijos vis dar neturėjo 12,8 tūkst. vartotojų.
Klientams numatytos dviejų rūšių kompensacijos
Klientams, kuriems dėl audros padarinių elektros tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas, priklauso teisės aktuose numatyta kompensacija už nustatyto elektros persiuntimo atnaujinimo termino viršijimą. Dėl šios kompensacijos klientams kreiptis nereikia – ESO ją apskaičiuos pagal turimus duomenimis apie konkretaus objekto elektros energijos persiuntimo nutrūkimo ir atkūrimo laiką bei persiuntimo paslaugos mokesčius.
Be to, privatiems klientams, kuriems elektros tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas, supaprastinta tvarka bus kompensuojami ir tiesioginiai dėl elektros tiekimo sutrikimo patirti nuostoliai. Prašymus dėl šių nuostolių nuo rugsėjo 1 d. galima teikti per ESO savitarną, elektroniniu ar paprastu paštu.
Kartu su prašymu reikės pateikti išlaidas ar žalą pagrindžiančius dokumentus, pvz., elektros generatoriaus nuomos ar įsigijimo dokumentus, kuro įsigijimo kvitus, sugadintų maisto produktų, šaldytuvų ar šaldiklių nuotraukas bei kitus žalą pagrindžiančius įrodymus. Prašymą turės pateikti objekto, kuriame buvo sutrikęs elektros tiekimas, savininkas.
Laukiama konkretaus tinklo atsparumo plano
Praėjusią savaitę Finansų ministerija oficialiai kreipėsi į AB „Ignitis grupę“, prašydama parengti ir pateikti ESO elektros skirstomojo tinklo atsparumo didinimo priemonių planą. Jame turi būti numatytos prevencinės fizinės bei technologinės infrastruktūros apsaugos nuo ekstremalių gamtos reiškinių priemonės.
„Ignitis grupės“ taip pat prašoma įvertinti, ar dabartinės elektros oro linijų keitimo požeminiais kabeliais apimtys yra pakankamos, kokios papildomos ar alternatyvios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos miškingose, sunkiai prieinamose ir didžiausios audrų rizikos teritorijose, taip pat įvertinti šių priemonių finansavimo poreikį.
Išsamią ataskaitą bei ilgalaikius sprendimus ir jų įgyvendinimo planą AB „Ignitis grupė“ ir ESO Finansų ministerijai turi pateikti rugsėjo 9 d.
Atnaujinimo data: 2026-09-01
Taip pat skaitykite:
Naujasis „Revolut Bank“ vadovas pristatė plėtros Europoje planus