Finansų ministras: PVM atotrūkį sumažinus iki 10 proc., 2026 metais būtų gauta 196 mln. eurų papildomų pajamų
Finansų ministras Taurimas Valys prezidentui pristatė šešėlinės ekonomikos ir PVM atotrūkio mažinimo veiklos kryptis bei numatomas priemones, kuriomis siekiama 2026–2027 metais PVM atotrūkį Lietuvoje sumažinti iki ne daugiau kaip 10 proc., o 2028 metais – iki 9 procentų.
„Kiekvienas į biudžetą sugrąžintas euras didina valstybės galimybes – tai reiškia ne tik didesnes pensijas ir paramą jaunoms šeimoms. Tai reiškia daugiau galimybių mūsų gynybai ir saugumui“, – pabrėžė ministras.
Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais PVM atotrūkis Lietuvoje siekė 13,2 proc., kai 2023 metais naujausias apskaičiuotas ES vidurkis – 9,5 procento.
Pagal naujausius CASE duomenis sumažinus PVM atotrūkį iki 10 proc., 2026 metais papildomos PVM pajamos galėtų siekti apie 196 mln. eurų, darant prielaidą, kad vienas procentinis punktas PVM atotrūkio sudaro apie 70 mln. eurų.
Pasak ministro, šešėlinės ekonomikos ir PVM atotrūkio mažinimas orientuojamas į tris pagrindines kryptis: mokestinių pažeidimų prevenciją, savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimą bei glaudesnį tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą.
„Visų šių krypčių esmė viena – geriau matyti rizikas, greičiau į jas reaguoti ir kartu sudaryti kuo paprastesnes sąlygas tiems, kurie mokesčius moka sąžiningai“, – pabrėžė ministras.
Daugiau duomenų mokestinėms rizikoms nustatyti
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Lietuvos muitinė iš esmės pereina prie duomenimis grįsto mokesčių administravimo modelio.
„VMI jau gali gauti, integruoti ir analizuoti informaciją iš finansų rinkos dalyvių, skaitmeninių platformų, registrų ir tarptautinių duomenų mainų. Muitinėje rizikoms vertinti naudojama automatizuota rentgeno vaizdų analizė. Taip pat sukurtas modelis, integruojantis 17 skirtingų duomenų šaltinių“, – teigė T. Valys.
„Pagrindinis klausimas nėra, ar turime būtinas technologines ir duomenų prielaidas. Turime tikrai daug. Dabar ypač svarbu maksimaliai jas įveiklinti ir paversti konkrečiu rezultatu valstybės biudžetui bei geresne paslauga žmogui ir verslui“, – pažymėjo ministras.
Numatomos priemonės
Siūloma suteikti VMI daugiau galimybių veikti proaktyviai. Jei VMI nustatytų, kad mokesčių mokėtojo deklaracijoje yra netikslumų ir turėtų tam pakankamai duomenų, ji galėtų pati patikslinti deklaraciją, nelaukdama, kol tai padarys pats mokesčių mokėtojas.
Numatoma, kad nuo 2030 m. liepos 1 d. elektroninės PVM sąskaitos faktūros būtų privalomos ne tik sandoriams ES, bet ir vidaus sandoriams. Tai leistų daugiau procesų automatizuoti, greičiau matyti sandorius ir mažinti galimybes nuslėpti apmokestinamą veiklą.
Papildomų galimybių siūloma suteikti ir muitinei, kad ji galėtų efektyviau tirti tarptautinių sankcijų bei kitų ribojamųjų priemonių pažeidimus. Tam tikrais atvejais muitinė galėtų riboti muitinės formalumų atlikimą ir taikyti prievolių užtikrinimo priemones.
„Šių pakeitimų tikslas nėra didinti kontrolę dėl pačios kontrolės. Svarbiausia – suteikti institucijoms reikalingus įrankius, kad jau turimi duomenys, technologijos ir analitinės galimybės duotų maksimalų rezultatą“, – pabrėžė ministras.
Pasak jo, dėl dalies numatytų priemonių dar bus diskutuojama. Tarp jų – minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų tobulinimas ir kompleksinės poveikio priemonės piktybiškai vengiantiems vykdyti mokestines prievoles. Taip pat svarstomos griežtesnės priemonės pakartotinai pažeidžiant tarptautines sankcijas ir sprendimai, skirti geriau kontroliuoti tabako ir nikotino gaminių apyvartą.
VMI daugiausia dėmesio skiria PVM rizikoms
Šiuo metu VMI įgyvendina PVM administravimo gerinimo ir PVM atotrūkio mažinimo priemonių planą.
2025 metais ir 2026 metų pirmąjį pusmetį VMI atliko 12,7 tūkst. su PVM susijusių kontrolės veiksmų. Jų metu nustatyta apie 153 mln. eurų nedeklaruotų mokesčių. Didžiausią šios sumos dalį – 105 mln. eurų – sudarė dėl nedeklaruotų pardavimų nedeklaruotos arba netinkamai deklaruotos PVM prievolės.
Prie PVM sukčiavimo nustatymo taip pat prisideda nuo 2025 metų vidurio VMI naudojama automatinė PVM sukčiavimo identifikavimo sistema APSIS. Naudojant šią sistemą atliktos 85 kontrolės procedūros, papildomai apskaičiuota 1,3 mln. eurų mokesčių.
Atnaujinimo data: 2026-09-04
