copyright

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Ministro V. Šapokos ir komisarės E. Ferreira susitikime akcentuota Sanglaudos politikos svarba Lietuvai

Data

2020 01 21

Įvertinimas
0
20200120_190910 – kopija – kopija.jpg

Briuselyje finansų ministras Vilius Šapoka susitiko su Europos komisare, atsakinga už Sanglaudos politiką ir reformas Elisa Ferreira. Susitikime aptartas status quo derybose dėl Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (ES DFP), naujosios Europos Komisijos (EK) prioritetai. Ypatingas dėmesys skirtas Lietuvos Sanglaudos politikos finansavimo po 2020 m. klausimui.

Komisarės E. Ferreiros pastebėjimu, derybos dėl 2021–2027 m. ES DFP vyksta išties sudėtingomis aplinkybėmis, tačiau tikimasi sėkmingo rezultato. Pažymėta, kad pagrindinis naujos sudėties EK tikslas yra dar pernai gruodį pristatytas Žaliasis kursas. Komisarė ragino kuo greičiau susitarti dėl Teisingo perėjimo fondo, skirto remti regionus, susidursiančius su didžiausiais iššūkiais pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos. EK siūlymu, fondui finansuoti ES DFP turėtų būti numatytos papildomos lėšos.

Ministras V. Šapoka pristatė Lietuvos poziciją dėl EK pasiūlymo Sanglaudos politikos lėšas Lietuvai, lyginant su esamu laikotarpiu, mažinti 24 proc., o juo labiau – Suomijos pasiūlymo jas sumažinti papildomais 3 proc. punktais (iki -27 proc.). Tokie pasiūlymai įvardyti kaip „neteisingi ir nepriimtini“, visų pirma, atsižvelgiant į reikšmingus regionų išsivystymo skirtumus šalyje, taip pat faktą, kad net trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų gyvena mažiau išsivysčiusiame Vidurio-Vakarų regione.

„Tokios apimties ES finansavimo mažinimas keltų rimtą iššūkį šalies ekonomikos plėtrai ir tolimesnei konvergencijai. Nors Lietuvos ekonomikos augimas per daugiau nei du dešimtmečius buvo spartus, šiandien susiduriame su nepakankamu darbo jėgos produktyvumu, visuomenės senėjimu, aukštųjų technologijų proveržio trūkumu. Tai yra veiksniai, dėl kurių kyla reali rizika patekti į „vidutinių pajamų spąstus“. Drastiškas ES paramos mažinimas ją tik sustiprintų“, – sakė V. Šapoka.