Panevėžio regiono forumas: siekiama kartu ir didinti ES investicijų tempą, ir stiprinti savivaldos savarankiškumą
Panevėžio regiono forume dalyvavusi finansų viceministrė Rūta Carik pasidžiaugė, kad investicijų sparta regione beveik padvigubėjo ir siūlo ateityje suteikti dar didesnę sprendimų laisvę vietos savivaldoms. Forume ypatingas dėmesys buvo skirtas Europos Sąjungos (ES) investicijų partinimui ir pasirengimui naujajam finansiniam laikotarpiui.
Finansų viceministrės teigimu, jeigu dar neseniai buvo kalbama apie gan vangų investicijų regionuose panaudojimą, tai paskutini pusmetis, tampresnis regionų vadovų, CPVA, ministerijos bendradarbiavimas duoda apčiuopiamus rezultatus
„Finansų ministerija pakeitė „raštų politiką“ į susitikimų su regionų atstovais politiką. Susitinkame su regionų tarybomis, merais, verslo, socialinių partnerių atstovais diskutuojame, išklausome kritiką ir reaguojame. Tai duoda pirmuosius teigiamus rezultatus, todėl tai tęsiame ir inicijuojame naujus regioninius susitikimus, forumus“, – pažymėjo finansų viceministrė R. Carik.
Šiuo metu Panevėžio regione iš viso įgyvendinami arba jau baigti 282 projektai, kuriems skirta 171,5 mln. eurų ES Investicijų programos lėšų. Didžioji dalis šių investicijų nukreipta į socialinę sritį – socialinį būstą, sveikatą ir ugdymo infrastruktūrą (82 mln. eurų), taip pat integruotą ekonominę bei aplinkosaugos plėtrą (35,6 mln. eurų) ir žalinimo projektus (29,8 mln. eurų). Regionų plėtros programoje pačiam Panevėžio regionui pagal jo identifikuotus poreikius iš viso numatyta 179,6 mln. eurų.
Ateities tikslas – savivaldos savarankiškumas ir reali investicijų grąža
Finansų viceministrė R. Carik forume pabrėžė, kad planuojant naująjį ES investicijų periodą po 2027 metų, Lietuva sieks iš esmės pakeisti požiūrį į regionų finansavimą ir suteikti vietos valdžiai daugiau galių.
„Lietuva yra maža, bet kartu nevienalypė šalis. Tik vietos gyventojai ir savivaldybių atstovai tiksliai žino, ko jiems labiausiai reikia. Todėl konstruodami ES investicijų naujo periodo planavimo sistemą, norime paskatinti dar didesnį regionų bei savivaldos savarankiškumą“, – teigia viceministrė.
Pasak jos, esminis ateities proveržis privalo būti didesnis investicijų efektyvumas: „Turime įsisąmoninti, kad ES lėšos neturi būti tiesiog panaudojamos – jos privalo būti investuojamos ir duoti apčiuopiamą grąžą regionams. Nesvarbu, ar tai būtų papildomos darbo vietos, didesnio gimstamumo skatinimas ar aukštesnis išsilavinimas“.
Derybose dėl naujo laikotarpio – lankstumo ir papildomo finansavimo paieškos
Finansų ministerija primena, kad šiuo metu ES lygmeniu jau intensyviai vyksta derybos dėl daugiametės finansinės perspektyvos po 2027 metų, o Lietuvoje inicijuotas naujo 2028–2034 m. Nacionalinio pažangos plano rengimas.
Nors ES numato, kad beveik pusė iš Lietuvai planuojamų 14,2 mlrd. eurų investicijų turėtų būti skirta žalinimo ir socialiniams tikslams, šalies pozicija išlieka griežta – siekiama kuo didesnio lankstumo nacionaliniu bei regioniniu lygiu, kad valstybė iš anksto neapsiribotų griežtomis kvotomis.
Be to, derybose Lietuva aktyviai siekia palankesnių finansavimo sąlygų (top-up finansavimo) valstybėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, kurios dėl geopolitinės padėties patiria papildomų saugumo, ekonominių bei socialinių iššūkių.
Panevėžio regiono forumas yra tradicinė platforma, suburianti savivaldos, regionų plėtros tarybos, valdžios, verslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovus atvirai diskusijai ir praktinių sprendimų paieškai, siekiant tolygios ir tvarios visos šalies teritorijos plėtros.
Atnaujinimo data: 2026-09-18
Taip pat skaitykite:
Dubline – diskusijos apie Europos ekonomikos konkurencingumą ir DI poveikį ekonomikai
Finansų ministras T. Valys susitiko su Airijos parlamento ES reikalų komiteto pirmininku B.Ward