Pridėtinės vertės mokestis

PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už atlygį šalies teritorijoje, kai šias prekes tiekia ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą. PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės. Importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės laikomos importuotomis šalies teritorijoje.

Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. standartinis PVM tarifas yra 21 procentas.

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas:

šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, ir į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui;
spausdintoms ir elektroninėms knygoms bei spausdintiems ir elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams;
keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms ir keleivių bagažo vežimo paslaugoms;
turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms;
buitiniams energijos vartotojams tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui;
visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui kai netaikomas neapmokestinimas PVM.

Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas:

neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui;
vaistų ir medicinos pagalbos priemonių teikimui asmenims, kuriems šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar dalinai kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta tvarka, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams;
spausdintiems ir elektroniniams laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams.

Išsamesnė informacija: Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje.

PVM mokėtojai

Registruotis PVM mokėtojais ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą privalo apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas.
Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys gali nesiregistruoti PVM mokėtojais bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas neskaičiuoti PVM ir nemokėti jo į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 tūkst. eurų.

PVM mokėtojais registruotis privalo apmokestinamieji asmenys, kurie nėra ir neprivalo būti įregistruoti PVM mokėtojais dėl šalies teritorijoje vykdomo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, taip pat juridiniai asmenys, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, šalies teritorijoje įsigyjantys prekes iš kitos valstybės narės. Registruotis PVM mokėtoju neprivaloma, jeigu visų įsigytų iš kitų valstybių narių prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM) praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 14 tūkst. eurų ir einamaisiais kalendoriniais metais nenumatoma šios ribos viršyti.

Taip pat yra numatyta savanoriško registravimosi PVM mokėtojais galimybė tais atvejais, kai minėtos registravimosi ribos neviršijamos.

Mokestinis laikotarpis

Tai kalendorinis mėnuo, o fizinio asmens PVM mokėtojo – kalendorinis pusmetis. Tačiau kai kuriais atvejais gali būti nustatomas ir kalendorinio ketvirčio arba kitas laikotarpis. Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ir mokėtina PVM suma sumokama ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.

Kita

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme taip pat yra nustatyti atvejai, kai prekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės PVM neapmokestinami, taip pat atvejai, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM, specialių apmokestinimo PVM schemų (kompensacinio PVM tarifo ūkininkams, turizmo paslaugų, naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų, investicinio aukso bei specialių telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamų paslaugų) taikymo tvarka ir t. t.

Reglamentavimas Europos Sąjungoje

Europos Sąjungoje apmokestinimo PVM tvarka yra griežtai reglamentuota, atsižvelgiant į tai, kad šis mokestis, kaip vartojimo mokestis, turi esminę įtaką kuriant vidaus rinką be sienų.

Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis apmokestinimo PVM tvarką Europos Sąjungos mastu, yra 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos. Ši direktyva reglamentuoja praktiškai visus PVM taikymo aspektus.

Yra keletas direktyvų, reglamentuojančių specifinius dalykus:

Importo PVM lengvatų taikymo atvejus ir tvarką – 2006 m. spalio 5 d.Tarybos direktyva 2006/79/EBdėl nekomercinio pobūdžio nedidelių prekių siuntų importo iš trečiųjų šalių atleidimo nuo mokesčių ir 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/132/EBdėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu;
PVM grąžinimą užsienio apmokestinamiesiems asmenims – 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/9/EB, nustatanti Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles, ir iš dalies ją keitusi 2010 m. spalio 14 d. Tarybos direktyva 2010/66/EB, bei 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktoji Tarybos direktyva 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiems subjektams, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarkos;
PVM tarifai ES valstybėse.

Reglamentavimas Lietuvoje

PVM Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 1994 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymui Nr. I-345. Šis įstatymas galiojo iki 2002 m. birželio 30 dienos. Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. IX-751, kuris įgyvendino visas pagrindines Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimą PVM, nuostatas, tačiau į įstatymą nebuvo perkelti reikalavimai, kurių taikymas įmanomas tik Lietuvai esant Europos Sąjungos nare ir bendrosios rinkos dalimi. 2004 m. sausio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-1960, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. Šis įstatymas galutinai perkėlė Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimo PVM tvarką, nuostatas.
Aktualią Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakciją galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų bazėje.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų paaiškinimai

Apibendrintus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo paaiškinimus teikia ir skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Mokesčių mokėtojai, pageidaujantys gauti konsultacijas dėl PVM mokėjimo ar informaciją dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų taikymo, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, turėtų kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Nuorodos:

Atnaujinimo data: 2024-01-22