Programos

Programos Dvišalėse derybose su šalimis donorėmis dėl susitarimo memorandumų sudarymo, atsižvelgiant į Lietuvos poreikius, kitas investicijas, šalių donorių bendradarbiavimo prioritetus bei galimybes, buvo numatytos 6 programos.

Programos „Sveikatos apsauga“ tikslas buvo stiprinti prevenciją ir mažinti sveikatos netolygumus. Šiuo tikslu buvo įgyvendinti projektai dviejose srityse – bendruomeninių psichikos sveikatos paslaugų stiprinimo ir vaikų ir jaunimo gerovės didinimo (iš viso buvo įgyvendinti 69 projektai (15,74 mln. Eur). Projektais buvo siekiama užtikrinti vaikams ir jaunimui prieinamą pagalbą, sprendžiant socialines, psichologines ar kitas sveikatos problemas, gerinti vaikų ir jaunimo, turinčių elgesio sutrikimų ar polinkį į nusikalstamas veikas, socialinę integraciją bei plėtoti emocinio konsultavimo paslaugas.

Stiprinant bendruomenines psichikos sveikatos paslaugas finansuota jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų modelio plėtra, ,,Vienos stotelės“ centrų steigimas bei gerovės konsultantų modelio kūrimas ir diegimas, multidimensinės šeimos terapijos plėtra. Šios krypties projektai turėjo didžiulę tiesioginę naudą 14–29 m. jaunimui, paslaugos suteiktos daugiau nei 30 tūkst. jaunuolių 24 savivaldybėse. Sukurtos naujos paslaugos jaunimui sudarė sąlygas jauniems žmonėms saugiai, konfidencialiai ir patogiai gauti paslaugas jiems tinkamoje aplinkoje ir priimtinu laiku bei skatino ilgalaikius elgesio pokyčius, susijusius su sveika gyvensena ir psichologine gerove.

Projekto ,,Viena stotelė“ įgyvendinimo metu buvo įsteigti du šeimos  krizių centrai, kuriuose paslaugas gavo beveik 1,1 tūkst. asmenų. „Vienos stotelės“ centrai užpildė ilgą laiką egzistavusią koordinuotos pagalbos šeimoms spragą ir turėjo realų transformacinį poveikį – padėjo išlaikyti šeimos vientisumą, užkirsti kelią tolimesniam vaikų atskyrimui nuo tėvų ir mažino ilgalaikės socialinės atskirties riziką.

Intervencijomis į vaikų ir jaunimo gerovės didinimą buvo atnaujinti ir aprūpinti ugdymo įstaigų sveikatos kabinetai, pradėti organizuoti „Neįtikėtinų metų“ programa grįsti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymai bei pradėtos teikti šeimų lankymo modeliu grįstos paslaugos. Investicijos prisidėjo prie aukštos kokybės, individualizuotų, konkrečias problemas sprendžiančių paslaugų prieinamumo didinimo.

Programos „Kultūra“ tikslas buvo stiprinti socialinę ir ekonominę plėtrą per kultūrinį bendradarbiavimą, kultūrinį verslumą ir kultūrinio paveldo valdymą. Šiuo tikslu buvo įgyvendinti projektai trijose srityse – kultūros prieinamumo didinimo, kultūros paveldo valdymo gerinimo ir kultūrinio verslumo skatinimo. Iš viso buvo įgyvendinta 16 projektų, kuriems bendrai teko 6,73 mln.

Šioje programoje daugiausia dėmesio skirta trims pagrindinėms sritims: galimybių dalyvauti kultūrinėje, meninėje ir kūrybinėje veikloje didinimas; stiprinti kultūros paveldo valdymą ir skatinti vietos kultūrinį verslumą regionuose. Šiomis iniciatyvomis buvo siekiama sumažinti kaimo regionų ir didelių miestų socialinius ir ekonominius skirtumus.

Programa padėjo sumažinti kultūrinio švietimo trūkumą už didžiųjų miestų ribų. Ji suteikė daugiau galimybių dalyvauti kultūrinėje, meninėje ir kūrybinėje veikloje regionuose, organizuodama mobilią aukštos kokybės kultūrinę veiklą, pavyzdžiui, teatrą, parodas, muzikos spektaklius, kiną ir kt.

Programa pagerino vietos bendruomenių kultūrinio verslumo įgūdžius, organizuodama kultūrinio verslumo mokymo kursus, kurdama rinkodaros strategijas ir įvairias kampanijas bei veiklą (praktinius seminarus, festivalius, meno rezidencijas ir kt.). Svetainių atgaivinimas naudojant kūrybinį vietos kūrimo metodą per kultūrinę veiklą, vietos turto naudojimą ir aktyvų bendruomenės dalyvavimą prisidėjo prie vietos plėtros ir atkūrimo.

Programos „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ tikslas buvo gerinti ekosistemų aplinkosauginę būklę ir mažinti neigiamą taršos ir kitos žmonių veiklos poveikį. Šiuo tikslu buvo įgyvendinti 7 projektai (14,12 mln. eurų) penkiose srityse – ekosistemų ekologinės būklės valdymo, branduolinės energetikos eksploatavimo nutraukimo, energijos vartojimo efektyvumo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų.

Buvo sukurta vandenų būklės nuotolinio stebėjimo duomenų tvarkymo sistema, parengta ir pritaikyta jūros aplinkos taršos šiukšlėmis tyrimo metodika, sukurta priemonė pavojingų atliekų identifikavimui ir klasifikavimui. Sustiprinta branduolinės energetikos eksploatavimo nutraukimo sistema – parengta panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų galutinio padėjimo Lietuvos teritorijoje koncepcija, pagerintas energijos vartojimo efektyvumas – parengta išsamaus šilumos ir vėsumos potencialo vertinimo studija, duomenų bazė bei interaktyvus žemėlapis, sustiprinti savivaldybių gebėjimai prisitaikyti prie klimato kaitos, parengta savivaldybių jautrumo klimato pokyčiams vertinimo ataskaita, pilotinių savivaldybių prisitaikymo prie klimato kaitos planai ir joms skirtos rekomendacijos dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo planų tobulinimo. Išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų projekto metu 17 savivaldybių Rytų Lietuvoje įdiegtos 197 perspėjimo apie branduolinį pavojų sirenos, įsigyti mobilūs konteineriai, skirti ekstremalių situacijų metu vykdyti tarpinį gyventojų evakavimą, užterštumo patikrą,  dozimetrinę kontrolę.

Programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ tikslas buvo stiprinti teisinę valstybę. Buvo įgyvendinti 5 projektai   (35,75 mln. Eur ) 4 veiklos srityse – bausmių vykdymo sistemos gerinimo, teismų sistemos ir prokuratūros veiksmingumo ir efektyvumo didinimo, teisėsaugos efektyvumo kovojant su nusikalstamumu didinimo bei smurto artimoje aplinkoje ir dėl lyties prevencijos ir reagavimo sistemos stiprinimo.

Programos intervencijos turi teigiamą poveikį žmogaus teisėms pirmiausiai dėl bausmių vykdymo sistemos gerinimo(investicijų į įkalinimo sąlygų nuteistiesiems gerinimą). Nors šalies įkalinimo įstaigų gyvenamųjų patalpų dalis, neatitinkanti Europos standartų, po projekto įgyvendinimo vis dar siekia 80 proc., yra 9 proc. punktais mažesnė nei prieš projekto įgyvendinimą. Programos investicijos prisideda prie recidyvo mažinimo, geresnių kalinių resocializacijos ir reintegracijos sąlygų, alternatyvių laisvės atėmimui bausmių taikymo skatinimo. Investicijos į bausmių vykdymo sistemą profesinio darbuotojų mokymosi sąlygų gerinimą, pusiaukelės namų tinklą, teigiamai prisideda prie bausmių vykdymo sistemos reformos įgyvendinimo šalyje.

Programos investicijos į smurto artimoje aplinkoje (SAA) reglamentavimo tobulinimą, teisingumo grandinės atstovų ir kitų suinteresuotų pusių kompetencijų stiprinimą bei sąmoningumo didinimą, SAA prevencijos ir reagavimo sistemos techninius pajėgumus reikšmingai prisideda teikiant pagalbą SAA aukoms ir apsaugant jas nuo pakartotinio smurto bei mažinant SAA aukų stigmatizavimą.

Teigiamas investicijų poveikis visuomeneipasireiškia per efektyvesnį teismų ir teisėsaugos institucijų darbą, gerėjančią teikiamų paslaugų kokybę bei skaidresnius procesus. Dėl projektų metu išgrynintų darbo metodikų, rekomendacijų dėl geresnio procesų valdymo, sustiprintų esamų specialistų kompetencijų pasireiškė poveikis bylų trukmei.

Prokuratūroje parengta naujos redakcijos prokurorų ir prokuratūros darbo krūvio vertinimo metodika, kurios pagrindu bus priimtos rekomendacijos, apibrėžiančios prokurorų specializacijos poreikius vienoje ar kitoje srityje, siekiant optimizuoti darbo procesus.

Programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ tikslas buvo skatinti didesnės pridėtinės vertės kūrimą ir tvarų ekonomikos augimą. Programos finansavimas 26 projektams (13,3 mln. eurų) sudarė galimybes įmonėms palaikyti ir plėsti inovacinę veiklą, didinti savo konkurencinį pranašumą, išplėsti rinkas ir eksporto geografiją, kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas žaliosios pramonės inovacijų bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityse, per MTEP veiklų vykdymą (naujiems produktams, technologijoms kurti) ir inovatyvių technologijų diegimą. Rezultatai sukurta 20 aplinkai palankių (pvz., žaliosios energijos generavimo ir saugojimo sprendimai elektriniam transportui, mažiau teršianti, automatizuota fasadų sistema, integruota į pastatų valdymo sistemas, sistema PET ruošinių defektų patikrai realiuoju laiku, pagrįsta mašininio matymo ir DI technologijomis, izoliuojančios akustinės plokštės iš perdirbtų poliuretano, plastmasės ir gumos atliekų), IRT (pvz., išmani skolinimosi platforma, pritaikyta verslui ir gyventojams, analizuojanti skolintojus ir besiskolinantįjį, pateikiant geriausius variantus, ore liečiama holografinė vaizdo atvaizdavimo sąsaja, kuri leido pakeisti šiuo metu rinkoje naudojamus liečiamus ekranus, realiu laiku veikianti autonominė duomenų surinkimo platforma) produktų ar technologijų, įmonės komercino 12 naujų sukurtų (įskaitant visas prieš tai minėtas) aplinkai palankių ir IRT produktų ar technologijų.

Programos ,,Moksliniai tyrimai“, įgyvendinamos kartu su Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) ir šalių donorių mokslo institucijomis, tikslas buvo skatinti moksliniais tyrimais pagrįstų žinių plėtrą. Siekiant pagrindinio programos tikslo buvo siekiama papildomų tikslų – didinti Baltijos šalių mokslinių tyrimų našumą tarptautiniu mastu, stiprinti regioninį bendradarbiavimą mokslo tyrimuose ir užpildyti nišą tarp nacionalinio mokslo finansavimo ir ES struktūrinių fondų paramos. Buvo finansuoti moksliniai tyrimai, bendrai įgyvendinami Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkų su partneriais iš šalių donorių ar kitų valstybių. Pagal Lietuvoje administruotą programos dalį buvo įgyvendinta 12 projektų, kuriems bendrai teko 11,14 mln.

Programos lėšomis buvo įgyvendinti moksliniai tyrimai 5 srityse - technologijų ir inovacijų plėtros; kibernetinio saugumo; prevencinės ir suasmenintos medicinos;  kultūros, migracijos ir įtraukios visuomenės ir ekonominių, socialinių iššūkių ir inovatyvios visuomenės srityse. Virš dviejų penktadalių (44 proc.) programos projektų lėšų buvo skirta moksliniams tyrimams technologijų ir inovacijų plėtros srityje, arti ketvirtadalio (23 proc.) – ekonominių ir socialinių iššūkių bei inovatyvios visuomenės srityje, iki penktadalio (18 proc.) – profilaktinės ir tikslinės medicinos srityje. Likusios programos lėšos (15 proc.) buvo skirtos moksliniams tyrimams kibernetinio saugumo bei kultūros, migracijos ir įtraukios visuomenės srityse. Du trečdaliai projektų atitiko 2014–2020 m. sumaniosios specializacijos prioritetus.

Gautų mokslinių tyrimų rezultatų naudojimas prisideda kuriant platesnio masto poveikį sveikatos, aplinkos apsaugos ir socialinės įtraukties srityse. Sveikatos srityje buvo sukurtos naujos mokslinės žinios ir technologijos, reikšmingos didinant ligų diagnostikos ir gydymo rezultatyvumą, gerinant maisto saugą ir kokybę, aplinkos apsaugos srityje – skatinant AEI naudojimą, ŠESD emisijų mažinimą ir išteklių naudojimo efektyvumo didinimą, socialinės įtraukties srityje – mažinant tam tikrų visuomenės grupių socialinę atskirtį ir kt.

Programos intervencijų didžiausią tiesioginę naudą gavo Baltijos šalių mokslininkai, kuriems buvo suteikta išskirtinė galimybė suvienyti savo mokslinius pajėgumus bendrų mokslinių tyrimų vykdymui. Dalyvavimas programos projektuose padėjo stiprinti tyrėjų, ypač jaunųjų mokslininkų, mokslines kompetencijas bei ugdyti vadovavimo tarptautiniams moksliniams konsorciumams kompetencijas. Programos formatas ir įgyvendinimo rezultatai prisidėjo prie Lietuvos MSI ir viso Baltijos regiono mokslo potencialo žinomumo tarptautinėje erdvėje didinimo.