Europos investicijų bankas (angl. European Investment Bank, toliau - EIB) įkurtas 1958 m. Europos ekonominės bendrijos sutartimi (Romos sutartis). EIB būstinė yra Liuksemburge. EIB teikia ilgalaikį finansavimą investicijų projektams Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse ir už jų ribų.

EIB akcininkės yra visos ES valstybės narės, o jo valdytojų tarybą sudaro šių šalių finansų ministrai. Pagal skolinimo apimtis EIB yra didžiausia daugiašalė finansų institucija pasaulyje.

EIB nenaudoja ES biudžeto lėšų, o finansuoja pats save, skolindamasis finansų rinkose. Kadangi ES valstybės narės yra EIB akcininkės, pinigų rinkose jam suteiktas aukščiausias įmanomas kredito reitingas (AAA), todėl EIB gali itin palankiomis sąlygomis sukaupti labai didelį kapitalą. EIB nesiekia pelno, dėl to jo skolinimo sąlygos taip pat yra palankesnės. Be to, jis paprastai gali pasiūlyti ilgesnį paskolų grąžinimo terminą, negu taikomas rinkoje.

Lietuva EIB nare tapo 2004 m. gegužės 1 d. įstojusi į ES. Lietuvos kapitalo dalis EIB sudaro 437,63 mln. Eur, t. y. apie 0,18 proc. viso EIB įstatinio kapitalo.

Lietuvoje EIB finansavo stambius infrastruktūros projektus, iš kurių minėtini: Vilniaus oro uosto rekonstrukcija, Klaipėdos jūrų uosto rekonstrukcija, magistralės „Via Baltica“ statybos, geležinkelių infrastruktūros modernizavimas, Lietuvos–Lenkijos elektros jungties ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos. EIB per tarpininkaujančius bankus taip pat yra suteikęs paskolų mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms. Be to, Lietuvai EIB 2009 m. yra suteikęs 1,132 mlrd. Eur paskolą 2009–2013 m. laikotarpio Struktūrinės paramos projektų bendrajam finansavimui užtikrinti, o 2015 m. – 1,3 mlrd. Eur paskolą 2014–2020 m. ES investicijų projektų Lietuvoje bendrajam finansavimui užtikrinti.

Skolinimosi iš EIB galimybės

EIB skolina tiek ES valstybėse narėse, tiek už ES ribų. EIB gali finansuoti ne daugiau kaip 50 proc. visos tam tikro projekto išlaidų sumos (dažniausiai finansuojama apie 1/3 projekto išlaidų). Kad projektai būtų EIB finansuojami, jie atrenkami pagal šiuos bendrus kriterijus: 1) jais turi būti siekiama ES tikslų; 2) jie turi būti pagrįsti ekonominiu, finansiniu, techniniu ir aplinkos požiūriu; 3) jų įgyvendinimas turėtų padėti pritraukti kitus finansavimo šaltinius.

EIB siekia finansuoti projektus, kurie turi teigiamą poveikį augimui ir darbo vietų kūrimui ES. Prioritetas teikiamas šioms sritims:

  • investicijoms į inovacijas ir įgūdžių plėtrą;
  • mažų ir vidutinio dydžio įmonių galimybių gauti finansavimą gerinimui;
  • kovos su klimato kaita projektams;
  • strateginės infrastruktūros plėtros projektams.

EIB siūlo įvairias finansavimo priemones, pritaikytas skirtingiems klientų poreikiams: tiesioginės paskolos didesniems projektams (kai projekto suma didesnė nei 25 mln. Eur) įgyvendinti, per tarpininkaujančius bankus teikiamos paskolos mažesniems projektams įgyvendinti, garantijos, investicijos į akcinį kapitalą, projektų obligacijos, techninė pagalba ir kt.

Pažymėtina, kad didesnės rizikos projektams vykdyti EIB galės suteikti finansavimą iš Europos strateginių investicijų fondo (angl. European Fund for Strategic Investments, toliau – EFSI). EFSI yra viena iš 2014 m. lapkričio 28 d. Europos Komisijos pristatyto Investicijų plano Europai sudėtinių dalių. Kadangi pagal EFSI EIB teikiamam finansavimui bus suteikta garantija iš ES biudžeto, EIB galės suteikti daugiau paskolų didesnės rizikos projektams įgyvendinti.

Kur kreiptis dėl EIB finansavimo

  • Didelės vertės (daugiau kaip 25 mln. Eur) projektų rengėjai turėtų kreiptis į EIB tiesiogiai, t. y. į pagrindinę būstinę Liuksemburge (p. Rafal Rybacki, Baltijos jūros ir Šiaurės Europos regiono departamento Viešojo sektoriaus ir infrastruktūros skyriaus vadovas, el. paštas: [email protected]; arba bendruoju EIB numeriu (+352) 4379-22000), arba į EIB Baltijos šalių atstovybę Vilniuje (p. Marco Francini, EIB Baltijos šalių atstovybės vadovas, el. paštas: [email protected]).
  • Mažos vertės (mažiau negu 25 mln. Eur) projektų rengėjai turėtų kreiptis į bankus Lietuvoje, per kuriuos EIB teikia finansavimą. Šiuo metu paskolas, kurios perskolinamos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), EIB yra suteikęs Nordea ir Pohjola bankams.

Europos investicijų fondas (angl. European Investment Fund, toliau - EIF) įsteigtas 1994 m. Liuksemburge. EIF akcininkai yra Europos investicijų bankas (jam priklauso didžioji akcijų dalis), Europos Komisija ir įvairios Europos viešosios ir privačios finansų institucijos. Pagrindinis šio fondo tikslas – remti mažas ir vidutines įmones, teikiant rizikos kapitalo investicijas ir garantijas. Finansavimą šioms įmonėms EIF teikia ne tiesiogiai, bet per įvairius finansų tarpininkus – finansų institucijas, bankus, privačius akcijų fondus ir kt. EIF veikia ES valstybėse narėse, valstybėse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse bei Europos laisvosios prekybos asociacijos (angl. European Free Trade Association) šalyse.

Kur kreiptis dėl EIF finansavimo

MVĮ, norinčios gauti garantiją, paskolą arba ieškančios investicijų į kapitalą, turi kreiptis į fondus, į kuriuos yra investavęs EIF, arba bankus, su kuriais bendradarbiauja EIF. Fondai ir bankai, su kuriais dirba EIF ir kurie gali teikti finansavimą Lietuvoje, yra šie:

  • Šiaulių bankas
  • Swedbank
  • Baltcap Management
  • BPM Capital
  • Livonia Partners
  • Practica Capital
  • Strata Mes Invest
  • Karma Venture
  • OP Bank.

Investiciniai fondai, bankai turėtų kreiptis tiesiogiai į EIF. Savo internetiniame puslapyje EIF skelbia tarpininkaujančių institucijų atrankas ir informaciją apie galimybes dalyvauti Baltijos inovacijų fonde.

EIF kontaktinė informacija:
Pagrindinė būstinė:
37B, avenue J.F. Kennedy, L-2968 Liuksemburgas
Tel. +352 2485-1
Fax. +352 2485-81200

Daugiau informacijos

Atnaujinimo data: 2024-01-02