Ateities ekonomikos DNR: nuo mokslo potencialo stiprinimo iki verslo aplinkos gerinimo Šiaulių regione
Rugpjūčio 28 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje aptarta net 13 vertinimui pateiktų koncepcijų.
Investicijos į mokslo potencialo didinimą ir studijų kokybės gerinimą
Mokslo potencialo svarbą Lietuvos ekonomikai posėdyje akcentavo dr. Aurelijus Rinkevičius, Branduolių ir elementariųjų dalelių centro vadovas. Jis pristatė „VU Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro infrastruktūros gerinimas ir mokslo potencialo stiprinimas“ koncepciją.
Anot veiksmo plėtotojų, VU Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras stokoja mokslo potencialo perspektyviems moksliniams tyrimams, mokslinės įrangos naujų technologijų kūrimui, vystymui. Silpna centro veikla – rimtas kliuvinys tolesnei CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija) ir Lietuvos bendradarbiavimo sėkmei bei Lietuvos narystei šioje organizacijoje.
Tikimasi, jog naujos investicijos leis sustiprinti centro veiklą, o jų įgyvendinimas sudarys sąlygas naujos kartos mokslui, plačias galimybes jauniesiems tyrėjams, skatins „protų mainus“, stabdys „protų nutekėjimą“, stiprins mokslo, ypač dalelių ir duomenų sektoriaus, kompetencijas Lietuvoje. Kartu su VU verslo mokykla siekiama įkurti inovatyvius startuolius, kurie orientuosis į aukštąsias technologijas.
Padidintas aukštųjų mokyklų tarptautinis konkurencingumas – tokių pokyčių laukia „Jungtinių Europos universitetų iniciatyvų įgyvendinimas“ koncepcijos kūrėjai.
Anot jų, galimybė studijuoti tarptautinėse jungtinių studijų programose suteiktų daugiau patirties ir galimybių studentams ateities karjeroje, o tai naudinga ne tik atskiriems studentams, bet ir visai visuomenei, valstybei.
Planuojama finansuoti jungtinių studijų programų rengimo, įgyvendinimo ir susijusias veiklas. Šalies universitetų jungimasis į tarptautinį tinklą leistų sustiprinti studijų kokybę, o stipri tokių universitetų aljansų valdysena įpareigos mūsų universitetus stengtis dar labiau.
Naujomis investicijomis gerinsime verslo aplinką regionuose
Susisiekimo viceministras Valdas Klimantavičius Investicijų komitete pristatė „Teritorijų vystymas ir verslui palankios aplinkos gerinimas Šiaulių regione“ koncepciją.
Pasak veiksmo plėtotojų, Šiaulių mieste įsteigtame pramoniniame parke ir Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) nėra geležinkelio atšakų, o tai itin riboja esamas ir būsimas investicijas regione. Geležinkelių transporto apimtys šalyje pastaraisiais metais sparčiai auga, jo svarba dėl Rail Baltica plėtros, tikėtina, dar labiau išaugs.
Šiuo projektu planuojamas geležinkelio atšakos į Šiaulių pramoninį parką ir Šiaulių LEZ įrengimas.
Naujomis investicijomis veiksmo plėtotojai tikisi pagerinti sąlygas verslui, padidinti ekonominį aktyvumą bei sukurti naujas darbo vietas.
Verslui aktuali infrastruktūra bus kuriama ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, ten numatoma gilinti bei platinti laivybos kanalą, kuris ateity suteiks galimybes didinti mūsų uoste atliekamų laivų krovos darbų apimtis.
Dalis jų, tokios kaip orlaivių aptarnavimo infrastruktūros gerinimo bei plėtros Vilniaus ir Kauno oro uostuose, pameistrystės skatinimo koncepcijos grąžintos vystytojų tikslinimui, kitose pritarta tik daliai suplanuotų veiklų („Žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimas krizių atveju“).
„Rengiant koncepcijas nepakanka turėti vien aiškią siekiamo rezultato viziją, reikia reaguoti į ekonominės situacijos pokyčius, atsižvelgti į aktualijas ir, svarbiausia, turėti konkretų veiklų įgyvendinimo ar verslo planą. Pavyzdžiui, posėdžio metu visi sutarėme, kad trumpinti maisto tiekimo grandinę būtina, žemės ūkiui inovacijos reikalingos, tačiau didžiausią diskusijų dalį užėmė klausimas – kokios jos turėtų būti? Tad kartu su socialiniais partneriais ir pritarėme pirmajam koncepcijoje numatytam etapui – moksliniams tyrimams, kurie padės nustatyti tolimesnes veiklas ir inovacijas, padėsiančias didinti žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumą krizinėse situacijose“ – posėdžio metu priimtus sprendimus komentavo finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė
Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso 6,3 mlrd. eurų.
Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Inovacijų ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 70 socialinių ekonominių partnerių. Investicijų komiteto posėdžiai numatyti kiekvieną penktadienį, išsamią informaciją apie juose aptartus klausimus ir priimtus sprendimus rasite ČIA