Ateities ekonomikos DNR: patvirtintos 5 idėjos tvariai ekonomikai vystyti
Rugpjūčio 21 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje aptartos aštuonios vertinimui pateiktos koncepcijos, penkioms iš jų – pritarta.
Šįkart vertintos Ateities ekonomikos DNR plano skaitmeninės ekonomikos ir verslo, inovacijų ir mokslinių tyrimų, ekonominės infrastruktūros bei verslo inovacijų gebėjimų stiprinimo, taip pat klimato kaitos bei energetikos investicijų krypčių koncepcijos.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai posėdyje pristatė net tris koncepcijas: „Pramonės perorientavimas, diegiant skaitmenines technologijas ir žiedinės ekonomikos plėtrą“, „Biotechnologijos srities pramonės plėtra Lietuvoje“ ir „Žaliųjų inovacijų skatinimas, finansuojant įmonių žaliųjų inovacijų kūrimo ir diegimo projektus, naudojant subsidijas (žalieji inočekiai) ir ko-investicinį fondą“.
Anot veiksmo plėtotojų, investicijos paskatins pramonės transformaciją regionuose, gyvybės mokslų industrijos plėtrą Lietuvoje bei didins mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumą žaliųjų inovacijų srityje. Socialinių partnerių atstovai posėdžio metu akcentavo, kad šiuo metu numatytos investicijos į biotechnologijų pramonės sritį bus efektyvi paskata naujiems rinkos žaidėjams pasiruošti produktyviam startui įvertinant būsimas 2021-2027 m. laikotarpio ES investicijas.
Susisiekimo ministerijos atstovai, posėdžio metu pristatę koncepciją „Vidaus vandens kelių ir krantinių infrastruktūra“, siekia sudaryti sąlygas krovininei ir keleivinei laivybai plėtoti. Planuojama, kad modernizuoti/atnaujinti uostai užtikrins kokybiškų paslaugų teikimą. Bus sudarytos sąlygos efektyviai išnaudoti vidaus vandenų transportą, o daliai sausumos keliams tenkančio transporto srauto persikėlus į vandens kelius – mažės avaringumas bei oro tarša.
Pasak LR energetikos viceministro Ryčio Kėvelaičio („Elektros energijos kaupimo įrenginių (200 MW) įrengimas“ koncepcija), nacionaliniai ir ES klimato kaitos mažinimo tikslai nubrėžia tvarią energetikos kryptį, todėl elektros sistemai reikalingas paslaugas turėtų teikti įrenginiai, neišskiriantys šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Valstybei reikalingi lankstūs ir itin greiti elektros energijos kaupikliai, gebantys užtikrinti galios rezervus. Šios koncepcijos plėtotojas tikisi įrengti energijos kaupimo įrenginius, užtikrinančius patikimą ir stabilų elektros energetikos sistemos darbą.
Aptariant „Stacionarios SGD infrastruktūros (papildymo stotelių) plėtra“ koncepciją nutarta dar kartą apsvarstyti jos įgyvendinimo formą ir alternatyvas. Koncepcija bus svarstoma kito posėdžio metu.
„Šiandienos posėdyje pritarėme investicijoms į inovacijas, energetinį efektyvumą bei pramonės perorientavimą į aplinkai draugiškesnius sprendimus. Kartu su socialiniais partneriais sutarėme, jog, atsižvelgiant į šiandienos aktualijas, svarbu kartu ieškoti aplinkai draugiškų verslo sprendimų, skatinant beatliekinę gamybą ir antrinį medžiagų bei gaminamų produktų panaudojimą. Biotechnologijų verslui skirta skatinimo priemonė labai aktuali siekiant Lietuvos vieno iš pagrindinių tikslų inovacijose – tapti lydere biotechnologijų srityje ir kurti naujas aukštą pridėtinę vertę generuojančias darbo vietas. Kalbėdami apie atsinaujinančių išteklių diegimą ir energetinį efektyvumą akcentavome tokių projektų svarbą nacionaliniam saugumui“, – po Komiteto posėdžio sakė jam pirmininkavusi finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Posėdyje aptartos ir Vilniaus universiteto plėtojamos koncepcijos dėl matematikos ir informatikos bei chemijos fakultetų infrastruktūros kūrimo. Visi sutaria, kad šios studijų ir mokslinių tyrimų sritys labai svarbios Lietuvos ekonomikos augimui, tačiau abi jos turi būti įvertintos dėl kuriamos infrastruktūros optimalumo. Šioms studijų kryptims labai svarbu ir Švietimo mokslo ir sporto ministerijos proaktyvūs veiksmai ir dėmesys bendrojo ugdymo tobulinimo priemonėms skatinančioms moksleivius rinkis matematikos, informatikos ir chemijos studijų kryptis.
Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso 6,3 mlrd. eurų.
Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Inovacijų ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 60 socialinių ekonominių partnerių. Investicijų komiteto posėdžiai numatyti kiekvieną penktadienį, išsamią informaciją apie juose aptartus klausimus ir priimtus sprendimus rasite ČIA