ECOFIN: siekiant efektyvesnių investicijų, bus diskutuojama apie „InvestEU“
Finansų ministras Vilius Šapoka sausio 21–22 d. dalyvauja Euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose Briuselyje.
ECOFIN posėdyje daugiausia dėmesio bus skiriama diskusijoms dėl „InvestEU“ fondo įkūrimo ir jo veikimo principo. Fondas turėtų skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas Europos Sąjungoje ir taip prisidėtų sprendžiant vis dar didelio investicijų trūkumo Europoje klausimą. Pagrindinis jo tikslas – suteikti finansavimą ekonomikos subjektams, kuriems dėl jų rizikos profilio privatūs finansuotojai ne visada gali arba nori suteikti finansavimą.
„Teigiamai vertiname EK pastangas skatinti investicijų pritraukimą ir skatinimą valstybėse narėse. Sveikiname Komisijos siekį konsoliduoti ir efektyvinti finansinius instrumentus. Nors „InvestEU“ remiasi investicijų paklausos principu, svarbu, kad šis instrumentas būtų pasiekiamas visoms VN. Kaip ir EFSI atveju, turi būti remiamasi papildomumo principu – „InvestEU“ turi papildyti, o ne konkuruoti su kitais finansavimo šaltiniais“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Komisija siūlo „InvestEU“ fondui skirti 15,2 mlrd. eurų. Tai leis iš ES biudžeto suteikti 38 mlrd. eurų garantiją, kuri bus panaudota strategiškai svarbiems projektams visoje ES paremti. Tikimasi, kad tai mobilizuos apie 650 mlrd. eurų investicijų. Šiuo metu išskiriamos 4 pagrindinės finansavimo sritys: infrastruktūrai, tyrimams ir inovacijoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms skatinti bei socialinėms investicijoms.
Be „InvestEU“ fondo bus steigiamas „InvestEU“ konsultacijų centras bei kuriamas „InvestEU“ portalas. Manoma, kad „InvestEU“ galėtų pradėti veikti nuo 2021 m. sausio 1 d.
ECOFIN posėdyje taip pat bus diskutuojama apie Europos finansų priežiūros sistemos (EFPS) tobulinimą. Ji buvo sukurta dar 2010 metais, kaip atsakas į finansų krizę. Ją šiuo metu sudaro Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) – makro-lygio institucija, bei 3 europinės priežiūros agentūros (EPA) – mikro-lygio institucijos. Europos Komisija pastarosioms siūlo suteikti daugiau galių „kasdieninėje“ finansų rinkų priežiūroje.
Posėdyje ketinama aptarti ir Rumunijos pirmininkavimo ES Tarybai darbo programą. Rumunija ketina toliau dirbti ekonomikos, finansų ir mokesčių srityse, siekdama skatinti augimą ir investicijas, remti struktūrines reformas.
Euro grupėje planuojama aptarti galimybes stiprinti eurą tarptautiniame kontekste. Nors jis šiuo metu yra laikomas antra svarbiausia valiuta pasaulyje, tačiau euro svarba dar nėra pasiekusi to paties lygmens, kokį turėjo prieš ekonominę krizę. Platesnis tarptautinis euro naudojimas turėtų teigiamos įtakos Europos ekonomikai.
„Sutinkame, kad tokios priemonės kaip Bankų sąjungos ir Kapitalo rinkų sąjungos užbaigimas gali sustiprinti euro vaidmenį, tačiau kitos priemonės, ypač susijusios su euro naudojimo skatinimu, reikalauja gilesnės analizės“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Euro grupėje taip pat bus aptarti tolesni veiksmai stiprinant Europos ekonominę ir pinigų sąjungą. Gruodžio mėnesį Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta dėl esminių Europos stabilumo mechanizmo (ESM) veikimo elementų. ESM taps galutine finansinio stabilumo užtikrinimo priemone (common backstop) Bendram pertvarkymo fondui. Per pirmąjį 2019 m. pusmetį bus derinami ESM sutarties pakeitimai, diskutuojama dėl konvergencijos ir konkurencingumo mechanizmo modalumų bei aptarti likę atviri klausimai dėl Kapitalo rinkų sąjungos bei Europos indėlių draudimo sistemos.
Atnaujinimo data: 2023-12-22
Taip pat skaitykite:
Seimui pateikti 2025 m. nacionalinis ir valstybės metinių ataskaitų rinkiniai
Finansų ministras Plungėje aptars regiono investicijų ir finansavimo galimybes