Finansų ministerija ragina projektų vykdytojus siekti EFSI finansavimo
Lietuvos didžiųjų projektų vykdytojai kol kas neskuba teikti paraiškų finansavimui iš Europos strateginių investicijų fondo (EFSI). Todėl Finansų ministerija primena, kas, kur ir kaip turėtų kreiptis, kokias sąlygas atitikti, kad galėtų pasinaudoti fondo teikiamais finansiniais instrumentais.
Finansų ministras Rimantas Šadžius atkreipia dėmesį, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui skolinimosi galimybės palengvėjo šiemet kovo pabaigoje Europos investicijų fondui (EIF) ir bankui „Pohjola“ pasirašius garantijų susitarimą. Jį remia EFSI, o lėšos skiriamos inovatyvioms mažoms ir vidutinėms įmonėms bei mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Joms per artimiausius dvejus metus bus suteikta 150 mln. eurų vertės paskolų.
„Tuo tarpu didelius projektus vykdantieji turėtų būti aktyvesni, nes pagal taisykles ne valstybė, o tik jie patys turi kreiptis tiesiogiai į Europos investicijų banką ar Europos investicijų fondo finansinius tarpininkus, o šie spręs, ar projektas tinkamas finansuoti, o jei tinkamas – kokiu būdu. Gali būti pasiūlytos paskolos, garantijos, priešpriešinės garantijos bei kitos priemonės, kurios projektui suteiktų pagreitį“, - sako R. Šadžius.
Pasak finansų ministro R. Šadžiaus, pernai teiktiems Lietuvos projektams buvo suteiktos EIB paskolos – iš viso daugiau kaip 470 milijonų eurų. Ir pagal šį rodiklį Lietuva buvo septintoji tarp visų ES valstybių. Konkrečių EFSI priemonių neprireikė, nes jos taikomos, esant didesnei projekto rizikai.
Tarp pernai EIB paskolas gavusių projektų – „Lietuvos geležinkeliai“, „Amber grid“, daugiabučių atnaujinimą finansuojantis Šiaulių bankas ir kt.
Šiuo metu keletas iš Lietuvos pateiktų projektų svarstomi EIB, kuris spręs, kokiomis lėšomis juos finansuoti – paties banko paskolomis ar EFSI finansinėmis priemonėmis, jeigu jie yra didesnės, nei įprasta, rizikos.
EFSI finansavimas yra teikiamas projektams visoje Europos Sąjungoje, priklausomai nuo finansavimo paklausos, įskaitant ir tarpvalstybinius, regioninius projektus. Nėra nustatyta jokių geografinių šalių ar sektorių kvotų, todėl kiekvienas projektas yra vertinamas atsižvelgiant į jo individualius požymius.
EFSI yra 16 mlrd. eurų Europos Sąjungos biudžeto garantija, papildyta 5 mlrd. eurų EIB nuosavo kapitalo asignavimu. Planuojama, kad per tris metus 21 mlrd. eurų EFSI lėšos, pritrauks privačių lėšų ir bendros investicijos Europoje sudarys 315 mlrd. eurų.
Papildoma informacija
Kur kreiptis projekto vykdytojui: jei projekto vertė didesnė nei 20 mln. eurų, o reikalingas finansavimas didesnis nei 8 mln. eurų – tiesiogiai į EIB; jei reikalingas finansavimas mažoms ir vidutinėms arba mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms – į Europos investicijų fondo finansinius tarpininkus.
Prioritetinės finansavimo sritys: infrastruktūros ir energetikos sektoriaus plėtra, mokslo tyrimai ir inovacijos, investicijos į švietimą ir mokymą, sveikatos apsaugą, informacines ir ryšių technologijas bei kt.
Trys pagrindiniai kriterijai: fondo finansuojami projektai turėti pridėtinę vertę ES mastu, t.y. turi būti siekiama įgyvendinti ES tikslus, projektai turi būti ekonomiškai gyvybingi (pirmenybė turintiems didelę socialinę/ekonominę grąžą), taip pat – projektų įgyvendinimas turi prasidėti 2015-2017 metais.
Nuorodos: Finansų ministerijos tinklalapyje finmin.lrv.lt. http://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/europos-strateginiu-investiciju-fondas
Viešųjų ryšių skyrius
(8 5) 2390 022
[email protected]
finmin.lrv.lt
Atnaujinimo data: 2023-12-22
Taip pat skaitykite:
Finansų ministras Plungėje aptars regiono investicijų ir finansavimo galimybes
Kviečiame į konkurso „Europos Sąjungos investicijos Lietuvoje“ apdovanojimus