BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Finansų ministerija: skelbiame atnaujintą ekonominės raidos scenarijų

Data

2020 12 14

Įvertinimas
0
3706_3abc8483076e2f7934013f239ffe0124.jpg

Sudėtinga epidemiologinė situacija šalyje lėtins ekonomikos atsigavimą – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 metams, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai.

„Lietuvos ekonomika, lyginant su kitomis Europos šalimis, kol kas pakankamai sėkmingai atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija, griežtesnės viruso suvaldymo priemonės gali lemti lėtesnį ekonomikos atsigavimą. Kita vertus, vakcinų atsiradimas gali sudaryti sąlygas greitesniam ekonomikos atsigavimui“, - sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 procentais. Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų augti 2,8 procentais, o 2022–2023 metais – vidutiniškai po 3,1 procentus per metus.

COVID-19 neigiamai paveikė darbo rinką

COVID-19 pandemija reikšmingai pablogino darbo rinkos situaciją šalyje. Tačiau rudenį kilusi antroji viruso banga ir tam tikrose ekonomikos veiklose išaugęs darbo vietų pažeidžiamumas silpnina lūkesčius dėl spartaus darbo rinkos atsigavimo perspektyvų.

Šiemet užimtų gyventojų skaičius sumažės 1,9 procentais, o nedarbo lygis išaugs iki 8,8 procentų. Švelninantį poveikį darbo vietoms ir užimtumui turi subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis.

Ateinančių 2021 metų pirmąjį pusmetį antroji COVID-19 viruso banga turės neigiamą poveikį užimtumui. Tačiau vėliau, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai paslaugų sektoriuje, nedarbo lygis šalyje sumažės iki 8,2 procentų. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais jis mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje sieks 6,6 procento.

COVID-19 pandemijos sukeltas poveikis darbo rinkai prislopins ir darbo užmokesčio (DU) augimo tempą. Šiemet DU labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių, ypač apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje, susidūrus su pasiūlos ir paklausos sumažėjimu ir paskelbus prastovas atlyginimų raida bus mažiau palanki darbuotojams.

Numatoma, kad šalyje vidutinis mėnesinis bruto DU augs 9,3 procentais, o 2021 metais augimo tempas sulėtės iki 4,1 procento. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, DU augimo tempas palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 procentų.

Infliacija

Pandemijos sukeltas pasaulio ekonomikos nuosmukis turės poveikį tiek pasauliniams, tiek vidaus veiksniams, lemiantiems kainų pokyčius. Šiemet vidutinė metinė infliacija sumažės iki 1 procento. 2021 metais infliacijos tempas paspartės iki 1,4 procentų, o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 procentų, nes nėra prielaidų reikšmingam energijos prekių kainų mažėjimui.

Rizikos veiksniai

Scenarijus parengtas išaugusio neapibrėžtumo sąlygomis. Ketvirtąjį šių metų ketvirtį reikšmingai pablogėjus epidemiologinei situacijai Lietuvoje ir jos pagrindinėse užsienio prekybos partnerėse išaugo rizika, kad siekiant suvaldyti viruso protrūkius ir apsaugoti sveikatos apsaugos sistemas nuo perkaitimo poreikis taikyti neigiamą įtaką ekonomikai turinčias priemones Lietuvoje ir ES valstybėse gali užtrukti ilgiau, nei paskutinį šių metų ketvirtį, o pandemijos sukelta įtampa darbo rinkoje, tiekimo grandinių sutrikimai ir verslo bei vartotojų elgsenos pokyčiai gali būti paveikti labiau, nei numatyta scenarijuje.

Sudarant scenarijų, vis dar išlieka esminiai rizikos veiksniai. Tai nauji COVID-19 protrūkių šuoliai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, gilesnis euro zonos ir globalios ekonomikos smukimas, svyravimai pasaulio finansų rinkose, protekcionizmo apraiškų plėtra, geopolitinė įtampa.

Taip pat egzistuoja ir teigiama rizika, kad populiacijos vakcinavimas nuo COVID-19 prasidės anksčiau, nei antrąjį ateinančių metų pusmetį, o teigiamas vakcinavimo poveikis realiai ekonomikai bus jaučiamas jau 2021 metais. Precedento neturinčio ES ekonomikos gaivinimo priemonių  taikymas, vykdant reformas ir investuojant vidutiniu laikotarpiu, gali paskatinti Lietuvos ekonomikos augimą daugiau, nei numatyta šiame scenarijuje.

Visą ekonominės raidos scenarijų 2020-2023 metams rasite čia.

Gruodžio mėnesio Lietuvos ekonomikos apžvalgą rasite čia.