BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Finansų ministerijos 2014 m. darbai - valstybės finansams ir žmonių gerovei stiprinti

Data

2014 12 30

Įvertinimas
0

Vilnius, gruodžio 30 d. Šiandien metinėje spaudos konferencijoje Finansų ministras Rimantas Šadžius apžvelgė ministerijos per praėjusius 2014 metus atliktus darbus: euro įvedimą, priimtus sprendimus atkuriant socialinį teisingumą (kompensacijos pensininkams, MMA, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų atlyginimų) padidinimą, į tolygesnį darbo jėgos ir kapitalo apmokestinimą bei į šešėlio mažinimą orientuotą mokesčių sistemos pertvarką, pasidalino planais 2015 metams bei įvertino dabartinę šalies makroekonominę situaciją.

Ministras pastebėjo, kad dėl užsivėrusios Rusijos rinkos, ateinančiais metais Lietuvos verslo laukia iššūkis perorientuoti gamybą į naujas rinkas, o euro įvedimas bus tarsi šio proceso „oksidatorius“. „Manau, kad dėl euro įvedimo laimėsime, jei pasinaudosime naujomis galimybėmis. Esame pigesnėje prekių skalės pusėje, turime tuo pasinaudoti, nes tai mums leis lengviau parduoti prekes euro zonoje, leis išlikti konkurencingesniais nei tų bloko šalių, kuriose kainos yra aukštesnės, konkurentų atžvilgiu“, - sakė finansų ministras.

Gyventojų disponuojamos pajamos padidėjo apie 170 mln. Lt

Mokesčių sistema buvo peržiūrima, siekiant teisingiau perskirstyti mokesčių naštą – padidinti mažiausiai uždirbančių žmonių pajamas, tolygiau apmokestinti kapitalą, sudaryti palankesnes verslo sąlygas.

Neapmokestinamų pajamų dydis minimaliai mėnesinei algai buvo padidintas nuo 470 Lt iki 570 Lt per mėnesį. Taip pat padidintas papildomas NPD taikomas už kiekvieną vaiką iki 200 Lt (iki pakeitimų PNPD už pirmą vaiką nustatytas 100 lt, už kiekvieną paskesnį 200 Lt). Dėl šių pakeitimų 2014 m. gyventojų disponuojamos pajamos padidėjo apie 170 mln. Lt.

Siekiant mokesčių naštą perkelti ant mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių, akcizų įstatymo pataisomis, įsigaliosiančiomis nuo 2015 m. kovo 1 d., padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams.

2014 m. biudžeto planas įvykdytas 100 procentų

Per 2014 m. sausį-lapkritį valstybės biudžetas pajamų iš mokesčių gavo 0,5 proc. daugiau nei prognozuota, o visas valstybės biudžeto pajamų planas įvykdytas 100 proc.

Prognozuota, kad iš viso į valstybės biudžetą sausį-lapkritį bus gauta 16,774 mlrd. litų pajamų, faktiškai įplaukė 16,776 mlrd. litų – 2 mln. litų daugiau nei planuota ir 1 proc. (169,1 mln. litų) daugiau nei 2013 m. tą patį laikotarpį. Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,5 proc., gauta 15,659 mlrd. litų. Tai yra 76,6 mln. litų daugiau nei prognozuota ir 461,6 mln. (3 proc.) daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Daugiausiai pajamų per pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių į nacionalinį biudžetą sulaukta iš PVM – 9,061 mlrd. litų, tai yra 151,8 mln. litų (1,6 proc.) mažiau nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, šiemet PVM gauta 6,3 proc. (540 mln. litų) daugiau.

Gyventojai tinkamai informuoti apie euro įvedimą

Siekdama užtikrinti, kad Lietuvos žmonės būtų tinkamai informuoti apie euro įvedimą, Finansų ministerija surengė plačią informavimo kampaniją žiniasklaidos priemonėse, pavasario ir rudens seminarų ciklus, kitus renginius gyventojams ir verslui.

Tai davė teigiamų rezultatų - gyventojų, kurie jaučiasi labai gerai ir pakankamai informuoti apie euro įvedimą skaičius padvigubėjo - nuo 41 proc. 2013 m. balandį iki beveik 90 proc. šių metų lapkritį. Visuomenės apklausos duomenys rodo, kad augant Lietuvos žmonių informuotumui neigiamas požiūris į euro įvedimą mažėja, o palaikymas auga. Palaikančių euro įvedimą Lietuvoje skaičius nuo 2013 m. balandžio iki 2014 m. lapkričio išaugo nuo 41 proc. iki 63 proc.

Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, 2014 m. buvo įvairiapusiškai svarbūs rengiantis prisijungti prie euro zonos: „Beveik dešimtmetį, nuo pat narystės Europos Sąjungoje pradžios, Lietuva ėjo į šį tikslą, reformuodama ekonomiką, stiprindama finansų sistemą, kartu kurdama patikimos ir drausmingos šalies įvaizdį tarptautiniu mastu. Tuos darbus atsakingai tęsime ir būdami euro zonos nariais, kartu sieksime dalytis savo gerąja patirtimi bei išnaudoti Ekonominės ir pinigų sąjungos teikiamus privalumus“, - sakė R. Šadžius

Lietuva viena sėkmingiausiai ES fondų investicijas įsisavinančių bendrijos narių

Lietuva yra viena iš lyderių tarp Europos Sąjungos šalių narių, kuri sugebėjo užtikrinti sklandų perėjimą tarp dviejų programavimo periodų.

Tai buvo pasiekta išlaikant stabilią ir aukštą 2007–2013 m. ES fondų investicijų panaudojimo spartą. Lietuva, per metus vidutiniškai panaudodama 1,1 mlrd. eurų ES ir bendrojo finansavimo lėšų, tarp visų ES šalių narių užima 4 vietą pagal lėšų panaudojimo spartą

Iki šių metų gruodžio 21 d. Lietuva jau paskirstė visas 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Lietuvai numatytas ES fondų lėšas – 6,8 mlrd. eurų. Finansuoti 8 359 projektai, kuriems jau išmokėta 5,9 mlrd. eurų, tai yra 87 proc. visų Lietuvai skirtų ES fondų lėšų. Iš jų jau baigti įgyvendinti 5 648 projektai už beveik 3,3 mlrd. eurų ES fondų lėšų. Liko įgyvendinti 2 711 projektų už beveik 3,5 mlrd. eurų ES fondų lėšų.

Lietuva pagal bendrų EK įvykdytų tarpinių mokėjimų dalį yra 4 vietoje (81,4 proc.) tarp visų ES šalių narių (ES vidurkis – 64,7 proc.) po Belgijos, Švedijos ir Portugalijos ir 1 vietoje tarp naujų šalių narių įstojusių po 2004 m.

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programa

Veiksmų programoje Lietuvai suplanuota 6,709 mlrd. eurų, iš kurių 3,501 mlrd. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo, 2,049 mlrd. eurų – iš Sanglaudos fondo, 1,127 mlrd. eurų – iš Europos socialinio fondo, dar 31,8 mln. eurų numatyta pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą.

Siekiant padidinti investicijų apimtis ir pritraukti privatų kapitalą, plačiau bus naudojamos ne subsidijos, o finansinės priemonės. 2014–2020 m. laikotarpiu bus daugiau investuojama teikiant paskolas, garantijas ar investuojant į įmonių kapitalą. Tokiu būdu siekiama sukaupti grįžtančių lėšų fondus, kurių ištekliai būtų naudojami naujoms investicijoms finansuoti. Taip su mažesniais finansiniais ištekliais bus pasiektas didesnis investicijų efektas.

Finansinės priemonės bus teikiamos ne tik verslo investicijoms, daugiabučių ir bendrabučių renovacijai, bet ir kitiems viešosios infrastruktūros, viešosios ir privačios partnerystės projektams.

 

Viešųjų ryšių skyrius
(8 5) 2199 337
Vrs@finmin.lt
www.finmin.lt