Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Finansų ministras: naujasis Ekonomikos gaivinimo instrumentas reikšmingai prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos plėtros

Data

2020 05 28

Įvertinimas
0
AdobeStock_63000413.jpeg

Europos Komisija (EK) paskelbė pasiūlymus dėl Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 metų daugiametės finansinės programos atnaujinimo ir Ekonomikos gaivinimo instrumento. Siūloma, kad 1100 mlrd. eurų naujo laikotarpio daugiametį ES biudžetą papildytų 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimui skirtų investicijų. Lietuvai siūloma 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų.

Vakar, gegužės 27 d., EK paskelbė savo 2018 metų pasiūlymo dėl ES 2021–2027 metų ES daugiametės finansinės programos (DFP) atnaujinimą bei pasiūlymą dėl Ekonomikos gaivinimo instrumento (angl. Next Generation EU). Numatoma, kad naujojo laikotarpio DFP sudarytų 1100 mlrd. eurų, o pirmaisiais įgyvendinimo metais ją papildytų 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimui skirtų investicijų. Ekonomikos gaivinimo instrumentas būtų finansuojamas iš EK finansų rinkose pasiskolintų lėšų, iš kurių – 500 mlrd. eurų numatoma panaudoti subsidijų, o 250 mlrd. eurų – paskolų forma. Lietuvai siūloma 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų.

„Tikiu, jog tai reikšmingai prisidėtų prie mūsų šalies ir visos Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimo ir spartesnio augimo. Teigiamai vertinu tai, jog finansavimą siūloma glaudžiai susieti su struktūrinių reformų įgyvendinimu, siekiant tvaraus ir ilgalaikio augimo. Prasminga ir tai, kad papildomas finansavimas ekonomikos gaivinimui numatomas šalia kitos ES daugiametės finansinės programos, o ne jos sąskaita. Kita vertus, abu pasiūlymus vertiname, kaip paketą ir mūsų pozicija, dėl teisingos Sanglaudos politikos, tiesioginių išmokų ūkininkams finansavimo ir ES sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nesikeičia“, - pabrėžė finansų ministras Vilius Šapoka.

Pasak jo, dar laukia rimta diskusija dėl pasiskolintų lėšų paskirstymo tarp šalių kriterijų ir skolos grąžinimo taisyklių bei šaltinių.

„Papildomas finansavimas ES šalių ekonomikų gaivinimui bus mobilizuojamas skolinantis ir šios skolos grąžinimas vyks kur kas ilgesnį laiką nei kitas finansinis laikotarpis. Tikiuosi, kad vasarą pavyks pasiekti politinį sprendimą, o iki metų pabaigos suderinti visus būtinus teisės aktus, kad naujojo laikotarpio programomis būtų galima pasinaudoti kuo anksčiau kitais metais“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Numatoma, kad didžioji dalis ekonomikos gaivinimui skirtų lėšų būtų panaudota per naujai kuriamą Ekonomikos gaivinimo ir stiprinimo fondą (angl. Recovery and Resilience Facility). Tam bus skirta 560 mlrd. eurų, iš kurių 310 mlrd. eurų būtų įgyvendinami subsidijų, o 250 mlrd. eurų – paskolų forma. Lietuvai iš šio instrumento siūloma 2,76 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų. Fondo paskirtis – finansuoti investicijas, susijusias su struktūrinių reformų įgyvendinimu. Kita dalis Lietuvos ekonomikos gaivinimui skirtų lėšų papildytų Sanglaudos, Teisingo perėjimo fondo (angl. Just Transition Fund) bei kaimo plėtros programas. Tam būtų skirta likusi EK Lietuvai siūloma subsidijų suma – 1,14 mlrd. eurų.