Finansų ministras: „Turime didinti ES investicijų panaudojimo tempą – jos gerina tiek kiekvieno Lietuvos žmogaus gyvenimą, tiek verslo aplinką“
2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos, skirtos Lietuvos pažangai stiprinti, švaresnei aplinkai, susisiekimui gerinti ar socialiniams projektams, tiesiogiai liečia šalies gyventojus ir investuotojus. Todėl reikia didinti ES investicijų panaudojimo tempą, kad realūs pokyčiai pasiektų ne tik didžiuosius miestus, bet ir visus šalies regionus – pabrėžia finansų ministras Taurimas Valys.
„Įgyvendindami 21-osios Vyriausybės programą siekiame efektyvaus ir skaidraus biudžeto bei europinių investicijų panaudojimo pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse. Viena tokių – transporto, skaitmeninio ryšio ir inžinerinės infrastruktūros gerinimas. Svarbu, kad šios lėšos realiai gerintų šalies žmonių gyvenimą bei didintų regionų pasiekiamumą, šalies patrauklumą investuotojams ir saugumą“, – sako finansų ministras T. Valys.
Pagal 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programą, susisiekimo plėtrai Lietuvoje iki liepos pradžios paskelbta kvietimų už daugiau nei pusę milijardo (548 mln.) eurų, o projektų vykdytojams išmokėta 295 mln. eurų ES lėšų. Vienas svarbesnių europinių investicijų panaudojimo pavyzdžių yra magistralinio kelio Vilnius–Utena, liaudyje vadinamo „betonke“, rekonstravimas. Šio rekonstrukcijos projekto bendra vertė – apie 120 mln. eurų, iš kurių 102 mln. eurų yra ES investicijų lėšos. Darbus numatoma baigti šiais metais.
„Baigus šio kelio rekonstrukciją ženkliai pagerės susisiekimas ir eismo saugumas tarp Vilniaus, Molėtų ir Utenos, o tai sukurs pridėtinę vertę ne tik šių miestų gyventojams, bet visam Šiaurės rytų Lietuvos regionui“, – sako ministras.
Kitas svarbus projektas yra geležinkelio ruožo Kaišiadorys – Klaipėda (iki Draugystės stoties) elektrifikavimo antrasis etapas (123 mln. eurų, iš jų 82,5 mln. eurų ES lėšų). Šiuo metu Lietuvoje visiškai elektrifikuotos trys geležinkelio linijos: Vilnius – Kaunas, Vilnius – Trakai ir Vilnius – Kena. Tai sudaro 8 proc. viso šalies geležinkelio tinklo, o įgyvendinus minėtą projektą, elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis šalyje pasieks beveik 28 proc. Geležinkelių elektrifikavimas mažina iškastinio kuro vartojimą ir didina tvarumą.
Reikšminga ir valstybinės reikšmės magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 85 iki 97 kilometro (projekto vertė – 29 mln. eurų, iš jų 25 mln. eurų ES lėšų) rekonstrukcija. Pastatyti ar rekonstruoti 8 tiltai, įrengti 9 viadukai, 7 tuneliniai pravažiavimai, įrengta 19 km akustinės sienos bei dvi moderniausios Lietuvoje poilsio aikštelės. Tai didina eismo saugumą ir patogumą „Via Baltica“ kelyje.
Iš viso pagal ES investicijų programą Lietuvai skirtų beveik 6 mlrd. eurų šiuo metu paskelbta kvietimų už 6,52 mlrd. eurų, o pasirašyta sutarčių už 4,54 mlrd. eurų, o išmokėta 1,66 mlrd. eurų.
Šiuo metu https://2021.esinvesticijos.lt/lt puslapyje galima pretenduoti į aktyvius kvietimus.