BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Finansų ministrė G. Skaistė: „Lietuva suinteresuota plėsti ekonominį bendradarbiavimą ir investicinį potencialą su strategine partnere – JAV“

Data

2021 11 19

Įvertinimas
0
3912_fcb596d3daf32367cdc270ca5d43d48a.jpg

Penktadienį Finansų ministrė Gintarė Skaistė dalyvavo nuotoliniame susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos rūmų Lietuvoje atstovais. Susitikimo metu ministrė G. Skaistė su Rūmų atstovais aptarė artimą šalių bendradarbiavimą ir strateginę partnerystę, kartu pažymėdama, jog Lietuvos prioritetas – toliau plėsti prekybą ir investicijas tarp Lietuvos ir Jungtinių Valstijų.

„Mūsų prioritetas – tvirtas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos ekonominis bendradarbiavimas, jo tąsa ir plėtra. Galime pasidžiaugti gilėjančiu dvišaliu bendradarbiavimu, tačiau tuo pat metu matome, kad turime daug potencialo tolesnei dvišalės prekybos plėtrai ir investicijoms, ypač į inovatyvias ir aukštos pridėtinės vertės sritis. Vertiname Amerikos prekybos rūmų pastangas skatinti bendradarbiavimą tarp mūsų šalių“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.

Anot ministrės G. Skaistės, būtent produktyvios investicijos turi potencialo užtikrinti tvarų tolimesnį Lietuvos ekonomikos augimą. Pabrėžtina, kad Lietuvoje per 2021 m. pirmąjį pusmetį privačios investicijos išaugo 14,8 proc., kurių didžiąją dalį sudarė būtent produktyvios investicijos, pvz. investicijos į gamybos pajėgumų didinimą ir modernizavimą.

Virtualiame susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos rūmų Lietuvoje atstovais bene didžiausias dėmesys buvo skirtas valstybės 2022 m. biudžeto projektui ir svarbiausiems jo prioritetams:

  • 2022 m. biudžeto projekte ir toliau didinamas finansavimas krašto apsaugai iki 2,05 proc. BVP, taip įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus; 
  • investicijoms į Lietuvos pažangą, tvarų augimą, ekonomikos transformaciją, inovatyvumo ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą kitąmet skiriama per 2 mlrd. eurų: švietimo kokybės gerinimui, verslo ir mokslo sinergijai, inovacijoms, ambicingiems įsipareigojimams klimato kaitos srityje;
  • skurdo rizikos mažinimui ir gyventojų pajamų augimui numatyta didinti minimalų mėnesio atlygį, neapmokestinamųjų pajamų dydį, viešojo sektoriaus darbuotojų – mokytojų, medikų, socialinių darbuotojų – atlyginimus, didinti senatvės pensijas, skirti papildomą vienišo asmens išmoką. Tuo pačiu biudžeto projekte užtikrinamas ir palaipsnis deficito mažinimas – 2022 m. valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Susitikime taip pat pažymėta, jog kad Lietuvos ekonomika gana gerai atlaikė pandeminį šoką – 2020 m. susitraukusi vos -0,1 proc., šiemet, numatoma, augs virš 4 proc., panašias augimo tendencijas išlaikant ir kitąmet.