BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Finansų ministrė G. Skaistė: „Priimant sprendimus dėl reinvestuojamo pelno skatinimo reikia įvertinti ne tik modelių specifikas, bet ir galimas pasekmes“

Data

2021 04 14

Įvertinimas
0
3942_594513dc514213d726b2654f65e81d64.jpg

Šiandien vykusiame pirmajame tematiniame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime „Pelno reinvestavimo skatinimas“, finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, jog skubių sprendimų nebus.

„Jei mes kalbame apie nuo pandemijos nukentėjusį verslą, galime kalbėtis apie Seime svarstomas Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas labiausiai nukentėjusiems sektoriams, tikintis, kad taip padėsime verslui atsistoti ant kojų. Tačiau kalbant apie pelno mokesčio lengvatą – ji yra skirta pelningam verslui, kuris, tikėtina, nuo pandemijos taip stipriai nenukentėjo, todėl retorika, kad tai yra skubi pagalba verslui – nėra visai teisinga“, – teigė ministrė.

Ministrė G. Skaistė taip pat pažymėjo, jog Vyriausybės programoje keliami didesnio mokestinio teisingumo ir geresnių viešai prieinamų paslaugų kokybės tikslai padiktavo būtinybę pradėti kompleksinę visų mokesčių lengvatų ir tarifų peržiūrą. Anot finansų ministrės, suprantant mokesčių sistemos visapusiškumą ir dabartinį neapibrėžtumą dėl ateities, visi galimi sprendimai dėl visos mokesčių sistemos bus planuojami holistiškai ir priimami in corpore.

„Šiandienos posėdyje pateiktos 3 alternatyvos ir man norėtųsi, kad nesėdėtume kiekvienas įsikabinę savo požiūrio, bet labai blaiviai išgirstume argumentus, kuriuos teikia kita, ar trečia pusė. Nes tų variantų, kaip galėtų atrodyti reinvestuojamo pelno apmokestinimas yra labai nemažai ir reikia vertinti ne tik plikas insinuacijas, kaip modelis atrodo vienoje ar kitoje šalyje, bet taip pat ir pasekmes, kurias tie sprendimai turėjo: tiek fiskaliniam efektui, t. y. surenkamų pinigų kiekiui, bet taip pat ir tarifų pasikeitimą atsiradus naujam modeliui. Visumą reikia vertinti holistiniu požiūriu ir tikiu, kad šiandien visi tuos argumentus išgirsime“, – sakė G. Skaistė.

Išsamioje darbo grupės, į kurią savo atstovus delegavo tiek Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, Lietuvos banko, nevyriausybinių organizacijų, ekonominių partnerių – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, mokslo tarybos, kūrybinių ir kultūrinių industrijų – tiek ir verslo sektoriaus organizacijos, diskusijoje išnagrinėtos skirtingų reinvestuojamo pelno modelių alternatyvos, Prezidentūros ir verslo bendruomenės pateikti siūlymai, paprastesnės reinvestavimo skatinimo galimybės.

Anot finansų viceministrės ir darbo grupės pirmininkės Rūtos Bilkštytės, Lietuvoje šiuo metu taikoma klasikinė pelno apmokestinimo sistema, kai pelnas apmokestinamas jo uždirbimo momentu. Tokia sistema be pagrindinės – fiskalinės – mokesčių funkcijos sudaro galimybes vykdyti ir antrinę – prisidedančią prie strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo – funkciją, taikant tikslines mokesčių lengvatas, kuriomis gerinama pramonės struktūra per kryptingas investicijas, skatinamas smulkusis verslas, investicijos į regionus (LEZ), taip pat vykdomi stambūs konkrečiai nukreipti investiciniai projektai, valdymo įmonių veikla.

„Pasinaudodamos ženkliomis mokesčio lengvatomis, įmonės turi galimybę susimažinti pelno mokestį iki minimumo arba visai jo nemokėti. Žemą apmokestinimo lygį patvirtina efektyvus mokesčio tarifas, kuris yra vienas žemiausių tarp EBPO valstybių ir siekia tik 5,8 proc. Vertinant situaciją regione, kurią padeda atspindėti padėtis kaimyninės valstybėse, šiandien Lietuvoje taikomas tarifas yra pats mažiausias“, – sakė finansų viceministrė.

Viceministrė tuo pačiu pažymėjo, jog Estija nuo 2000 m. perėjo prie skirstomo pelno apmokestinimo sistemos, pagal kurią pelno mokestis atidedamas iki pelno paskirstymo momento. Efektyvus mokesčio tarifas yra aukštesnis nei Lietuvoje – 9,3 proc.

Tuo tarpu Latvija, anot lengvatų peržiūros darbo grupės pirmininkės, prie modifikuotos skirstomo pelno apmokestinimo sistemos perėjo nuo 2018 m., padidindama mokesčio tarifą nuo 15 iki 20 proc. Efektyvus mokesčio tarifas šalyje taip pat didesnis nei Lietuvoje ir yra 7,4 proc. Lenkijoje nuo 2021 m. pr. pradėta taikyti kombinuota pelno apmokestinimo sistema, o efektyvus mokesčio tarifas yra 13,7 proc.

Finalizuojant susitikimą, viceministrė R. Bilkštytė apibendrino, jog Finansų ministerija supranta verslo bendruomenės lūkesčius, kad taikomos lengvatos reinvestavimui turi būti paprastos ir suprantamos.

Pristatymą peržiūrėti galite čia.

Prezentaciją rasite čia.