BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Finansų ministrės ir užsienio prekybos rūmų narių susitikime – pandemijos ir tvarios finansų politikos klausimai

Data

2021 02 09

Įvertinimas
2
DSC05288.jpg

Antradienį Finansų ministrė Gintarė Skaistė dalyvavo nuotoliniame susitikime su Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje nariais. Šiame susitikime taip pat dalyvavo ir Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Bendrame virtualiame susitikime bene didžiausias dėmesys buvo skirtas Covid-19 pandemijos padarinių ekonomikai vertinimui ir kovos su pandemija priemonėms aptarti.

„Šioje sudėtingoje situacijoje galime pasidžiaugti, jog Lietuva patyrė vieną švelniausių ekonomikos nuosmukių Europos Sąjungoje 2020 m. ir nors epidemiologinė situacija pablogėjo metų pabaigoje, tikimės, jog jau artimiausiu metu pasieksime atsigavimą. Esame nusiteikę optimistiškai dėl vakcinavimo proceso ir galimo palaipsnio karantino suvaržymų atlaisvinimo žingsnių, todėl tikimės, jog šiais metais Lietuvos ekonomika grįš į augimo kelią“, – sakė finansų ministrė G. Skaistė.

Diskusijos metu G. Skaistė aptarė valstybės 2021 m. biudžetą – jis orientuotas, visų pirma, į kovą su pandemija ir jos padariniais. Šiam tikslui Lietuva skyrė milijardą eurų, kuris garantuos vakcinos nuo COVID-19 pirkimą, verslo ir darbo vietų išsaugojimą, medicininės įrangos ir tyrimų išlaidų sumažinimą, priemokas medikams ir kita.

Taip pat finansų ministrė G. Skaistė pristatė Vyriausybės prioritetus, susijusius su Finansų ministerija – Lietuvos transformacija į inovatyvesnę, aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, siekiant ilgalaikio tvaraus augimo ir visų socialinių grupių gerovės; stabilios, nuspėjamos, socialiai teisingos ir augimą skatinančios mokesčių sistemos užtikrinimas, siekiant palankių investavimo sąlygų ir mažinant mokesčių vengimą.

Susitikime finansų ministrė taip pat pažymėjo, jog Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. – Recovery and resilience facility – RRF) efektyvus panaudojimas yra vienas pagrindinių Lietuvos prioritetų ir, tikimasi, padės pateisinti visuomenės lūkesčius ir imtis investicijų ir reformų, skatinant ūkio transformaciją, skaitmenizacijos ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą, žaliosios pertvarkos įgyvendinimą.

Galų gale G. Skaistė pasidžiaugė Lietuvos sėkme finansinių technologijų („fintech“) srityje ir pabrėžė augantį šio inovatyvaus sektoriaus indėlį į šalies ūkį. Remiantis „Global Fintech Index“, Lietuva yra lyderiaujanti jurisdikcija pagal palankumą „fintech“ sektoriaus plėtrai – šiuo atžvilgiu mūsų šalis užima 4 vietą pasaulyje ir 1 vietą Europos Sąjungoje. Esminiai Lietuvos privalumai apima „fintech“ draugišką reguliavimą, ateičiai tinkamą skaitmeninę infrastruktūrą bei prieigą prie ES bendrosios rinkos, kas itin svarbu trečiųjų šalių „fintech“ įmonėms.