Finansų ministro patarėjas: „Lietuvos indėlis į tarptautines partnerystes turi būti matuojamas ne tik skiriamu finansavimu, bet ir kuriamu poveikiu“
Kasmetinėje Lietuvos tarptautinių partnerysčių konferencijoje dalyvavęs finansų ministro patarėjas Julius Janulevičius su Užsienio reikalų viceministru Sigitu Mitkumi bei Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktore Indre Šuoliene aptarė šalies vystomojo bendradarbiavimo 2027 m. prioritetus ir galimybes sutelkti dar daugiau tarptautinių finansinių išteklių bei diskutavo apie tolesnės paramos Ukrainai stiprinimą.
„Lietuvos indėlis į tarptautines partnerystes neturėtų būti vertinamas vien pagal skiriamų lėšų dydį. Mūsų stiprybė – gebėjimas telkti ekspertines žinias, kurti veiksmingus finansinius instrumentus ir pritraukti papildomą tarptautinį finansavimą. Turime siekti, kad kiekvienas Lietuvos skirtas euras padėtų mobilizuoti gerokai didesnes investicijas, ypač Ukrainos atsigavimui ir atstatymui“, – diskusijoje sakė J. Janulevičius.
Pasak patarėjo, Lietuvai svarbu pereiti nuo pavienių paramos projektų prie platesnių finansavimo modelių, kurie leistų nacionalinius išteklius derinti su Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir privataus sektoriaus kapitalu. Šiam tikslui gali būti pasitelkiamos įvairios finansinės priemonės, skatinančios įsitraukti ir privatų sektorių. Toks požiūris leistų didinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo poveikį, pritraukti privatų kapitalą ir, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo poreikius, kartu išlaikyti tvirtą paramą Ukrainai.
Kalbant apie paramą Ukrainai, J. Janulevičius pabrėžė, kad Lietuvos finansinis indėlis jau dabar padeda pritraukti didesnius išteklius Ukrainai – Finansų ministerija neseniai įsipareigojo skirti 10 mln. eurų Pasaulio banko Specialiai programai Ukrainos atkūrimui 2.0 (angl. Special Program for Ukraine Recovery – SPUR 2.0) ir 5 mln. eurų Europos investicijų banko fondui „EU4U“.
Pasak J. Janulevičiaus, SPUR 2.0 mechanizmas yra vienas iš pavyzdžių, kaip nacionalinių donorų įnašai gali padėti mobilizuoti gerokai didesnį finansavimą. Numatoma, kad šis mechanizmas leis Ukrainai pritraukti maždaug tris kartus daugiau lėšų nei sudaro donorų įnašai.
„Lietuva negali konkuruoti su didžiausiomis valstybėmis pagal skiriamo finansavimo apimtis, tačiau galime būti itin veiksmingi telkdami kitų partnerių išteklius. Mūsų tikslas – ne tik patiems prisidėti prie Ukrainos atsigavimo, bet ir sudaryti sąlygas pritraukti kur kas didesnes investicijas“, – akcentavo J. Janulevičius, pridurdamas, kad, pasinaudodami Pasaulio banko grupės finansinėmis priemonėmis, Lietuvos verslai vis labiau įsitraukia į Ukrainos atstatymo projektus.
Konferencijos pabaigoje buvo paskelbti Tarptautinių partnerysčių apdovanojimų nugalėtojai. Šių apdovanojimų tikslas – visuomenei parodyti konkretų Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo poveikį ir įvertinti organizacijas bei žmones, kurie šį poveikį kuria.
Daugiau nei 10 metų Užsienio reikalų ministerijos organizuojamos Partnerysčių konferencijos tikslas – suburti Lietuvos vystomojo bendradarbiavo ekosistemos dalyvius ir platesniame kontekste aptarti Lietuvos ir ES tarptautinių partnerysčių ateitį, jų vaidmenį stiprinant atsparumą, remiant Ukrainos atsigavimą bei telkiant valstybės institucijas, įgyvendinančiąsias agentūras, verslą ir tarptautinius partnerius bendriems tikslams. Šiemet pagrindinį konferencijos pranešimą skaitė už tarptautines partnerystes atsakingas Europos Komisijos narys Jozefas Síkela.
Atnaujinimo data: 2026-11-06
Taip pat skaitykite:
Stiprinama investuotojų apsauga obligacijų rinkoje
Savivaldybėms – valstybės paskolos investiciniams projektams įgyvendinti
Paskelbtas konkursas Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro direktoriaus pareigoms užimti
Finansų ministro T. Valio politinę komandą papildė patarėjas