Finansų viceministras konferencijoje Šveicarijoje pabrėžė Europos finansų skaitmeninio savarankiškumo svarbą
Europa siekia didesnės finansų sektoriaus strateginės autonomijos ir atsparumo – tai tampa vis svarbesniu finansų ir finansinių technologijų uždaviniu. Šią iniciatyvą geriausia suprasti kaip vienas kitą papildančius tos pačios darbotvarkės – mokėjimų infrastruktūros, kapitalo rinkų gylio, reguliavimo ir skaitmeninio atsparumo – sluoksnius. O mažos valstybės, tokios kaip Lietuva, tai jaučia labiausiai ir gali pasidalinti savo patirtimi – pabrėžia finansų viceministras Januš Kizenevič Ciuriche vykusioje aukšto lygio konferencijoje „Point Zero Forum“.
„Reguliuotojų vaidmuo labai svarbus kuriant sąlygas strateginės autonomijos Europoje įgyvendinimui išlaikant integraciją pasaulinėje finansų rinkoje. Ne mažiau svarbūs ir praktiniai žingsniai, reikalingi, kad Europos finansų sistema išliktų konkurencinga, novatoriška ir atspari. Lietuvos, kuri yra pripažintas finansinių technologijų centras Europoje, patirtis rodo, kad tokiems pokyčiams labiausiai reikia dviejų dalykų: politinės valios ir techninių kompetencijų“, – sako viceministras Januš Kizenevič.
Konferencijoje surengtoje panelinėje diskusijoje „Policymakers' Dialogue: Forging Europe's Strategic Autonomy in Finance“ J. Kizenevič pabrėžė ir kapitalo rinkų svarbą.
„Kapitalo rinkų gylis yra strategiškai labai svarbus tiek visos ES, tiek Baltijos šalių finansiniam atsparumui didinti. Taupymo ir investicijų sąjunga siekia gilinti ES kapitalo rinkas, kad Europos įmonėms nereikėtų pasikliauti JAV ar Jungtinės Karalystės rinkomis finansavimo, kotiravimo ir likvidumo srityse“, – teigia viceministras.
Lietuvai ir jos kaimynėms tai struktūrinė būtinybė: tikro ES lygio kapitalo rinkų gylio kūrimas yra būtina sąlyga regiono augimui ir tam, kad įmonės klestėtų neišsikeldamos į didesnes rinkas.
Pasak viceministro, mokėjimų srityje Lietuvos banko valdoma CENTROlink mokėjimų infrastruktūra yra tikras mažos valstybės narės, kuriančios savo suverenią mokėjimų infrastruktūrą, pavyzdys – ji tiesiogiai jungia Lietuvos mokėjimo įstaigas prie SEPA ir taip pritraukia nemažą skaičių finansinių technologijų įmonių bei paverčia Vilnių pripažintu Europos finansinių technologijų centru. Tai taip pat rodo, kad suvereniai infrastruktūrai nereikia masto – jai reikia politinės valios ir techninės kompetencijos.
Atnaujinimo data: 2026-06-25
Taip pat skaitykite:
Lietuvos ir Ukrainos verslo partnerysčių stiprinimui – 1 mln. eurų
Gynybos obligacijų išplatinta dar už 58,8 mln. eurų
Lietuvą pasiekė pirmoji beveik 1 mlrd. eurų išmoka pagal SAFE priemonę
Sausio–gegužės mėnesių valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas