Finansų viceministrė: „Drauge su savivaldos atstovais tariamės, kaip sparčiau įgyvendinti ES investicijas ir labiausiai atliepti regionų poreikius“

Tik gerai žinodami konkrečius vietos savivaldybių poreikius ir pagrindines priežastis, kurios neleidžia greičiau įgyvendinti ES lėšomis finansuojamų projektų, drauge rasime būdų, kaip tai paspartinti – teigia finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė – Laurinaitienė, vakar Rokiškyje susitikusi su Panevėžio regiono plėtros tarybos (RPT) nariais.

Viceministrė tęsia susitikimų ciklą su regionų atstovais, kuriuose domisi, kokių investicijų labiausiai reikia konkrečiam regionui ir kokį reglamentavimą labiausiai reikia keisti siekiant mažinti perteklinius reikalavimus ir biurokratiją.

„Europinės investicijos regionuose kol kas nėra įgyvendinamos ta apimtimi, kokia norėtume ir tik jūs geriausiai žinote šito priežastis.  Labai svarbu, kad pasidalintumėte šia žinia su mumis ir tuomet darysime tai, kas nuo mūsų priklauso, kad investicijos judėtų sparčiau – tiek peržiūrint jau galiojantį reglamentavimą, tiek ruošiantis deryboms su EK dėlnaujojo finansavimo laikotarpio investicijų“, – sako finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė – Laurinaitienė.

Ji pabrėžia, kad jau intensyviai vyksta derybos ES lygmeniu dėl naujos daugiametės finansinės perspektyvos po 2027 metų. Nacionaliniu lygiu inicijuotas naujo 2028-2034 m. Nacionalinio pažangos plano rengimas, kuris padės pagrindus ir naujo laikotarpio ES investicijų planavimui.

„Visų pirma turi būti išsigryninti pagrindiniai prioritetai ir poreikiai ir tik tuomet galima detalizuoti planuojamas priemones. ES lygiu numatyta, kad beveik pusė iš visų 14,2 mlrd. eurų Lietuvai planuojamų investicijų turėtų būti susiję su žalinimo ir socialiniais tikslais. Mūsų pozicija yra kiek kitokia – siekiame kuo didesnio lankstumo nacionaliniu lygiu sprendžiant dėl prioritetinių sričių ir nenorime iš anksto savęs apriboti“, – pabrėžia viceministrė.    

Derybų dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės perspektyvos metu Lietuva, be kita ko, siekia palankesnių finansavimo sąlygų  (top-up finansavimo) valstybėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija ir susiduriančioms su papildomais saugumo, ekonominiais ir socialiniais iššūkiais.

Atnaujinimo data: 2026-04-22

Taip pat skaitykite:

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams įvesti privalomąją lošėjo kortelę ir lošimo vietose atsisakyti grynųjų

Kviečiame į konkurso „Europos Sąjungos investicijos Lietuvoje“ apdovanojimus

Finansų ministras: „Šiaulių regione svarbu stiprinti ekonominį potencialą ir kurti naujas darbo vietas“

Europos Komisija pritarė „Naujos kartos Lietuva“ plano keitimams – bus perskirstyti beveik 74 mln. eurų

Valstybės kontrolės ir Finansų ministerijos konferencijoje – svarbiausi viešojo sektoriaus apskaitos iššūkiai ir jų sprendimai