Jubiliejinėje kontaktų mugėje – įkvepiantys verslo pavyzdžiai
Vilniuje įvyko jubiliejinė, jau dešimtoji, Finansų ministerijos organizuota Europos Sąjungos (ES) fondų projektų kontaktų mugė. Renginys, kaip ir kasmet, pritraukė daugiau nei 300 dalyvių − 2014–2020 m. finansinio laikotarpio projektų vykdytojų bei ekonominių-socialinių partnerių. Ypatingas dėmesys šiemet skirtas inovatyvius verslus ES lėšomis kuriantiems projektams aptarti.
Pasak finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės, džiugina tai, kad šiais metais kontaktų mugėje pavyzdžių bei įkvėpimo galime semtis ne tik vieni iš kitų, bet ir iš užsienio partnerių bei projektų, sulaukusių tarptautinio įvertinimo. Tokie susitikimai gyvybiškai svarbūs, jie atveria platesnes galimybes ES investicijų projektų vykdytojų bendruomenei keistis patirtimi, aptarti projektų įgyvendinimo metu kylančias problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų.
Šiemet patirtimi su renginio dalyviais dalinosi ne tik profesionalai iš Lietuvos, bet ir Europos Komisijos (EK) narė Corina Crețu, atsakinga už regioninę politiką, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vadovas Ivo Matser, svečiai iš Gdansko.
Kontaktų mugėje įkurta ES investicijų projektų stendų paroda „Ateities įkvėpti projektai“. Joje savo projektus pristatė lietuvių įmonės, tarp kurių – Robotikos mokykla, Veri Beri, Japaletė, FOODSniffer, Ruptela, Innospark. Tai – prekės ženklai, jau spėję išgarsėti inovatyviais sprendimais ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Ne tik šios, bet ir daugybė kitų įmonių parodos metu atskleidė sėkmės receptą, kaip ES investicijos padėjo sukurti išskirtinius produktus ar prekes, kurias pamėgo daugiatūkstantinė auditorija.
Pranešimą „Lietuviško identiteto siurprizai: esame stipresni, nei galvojame“ skaitė istorikas, prof. dr. Alfredas Bumblauskas. Jo teigimu, daugelis lietuvių savo dabartinę tapatybę ir tradiciją suvokia per siaurai – apsiriboja kalba, krepšiniu, sodyba ir alumi. Profesoriaus teigimu, ji yra daug platesnė ir turtingesnė – visa tai galime atrasti istorijoje.
Dar vieno svečio, Europos rinkodaros profesionalo, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vadovo I. Matser teigimu, šiandien būtina aiškiai įsivardinti ir apsibrėžti, kokios inovacijos yra būtinos Europai, kaip jos galėtų padėti efektyvinti verslo sektorių.
„Siekdami pokyčių šalies ekonomikoje, turime sparčiau kurti inovacijoms palankią terpę Europoje, ypač skatinti mokslinius tyrimus, kurie gali padėti kurti naujas galimybes mūsų šalies verslo augimui, darbo vietų kūrimui, stiprinti šalies kaip ES lyderės inovacijų srityje poziciją“, – sakė dr. I. Matser.
Į ES fondų Kontaktų mugę atvyko svečiai iš Lenkijos – Gdansko plėtros agentūros atstovai, kurių projektas „Žemutinės Gdansko miesto dalies atgaivinimas“ laimėjo RegioStars2016 apdovanojimą kategorijoje „Miestas-žvaigždė“. Pranešėjai ne tik pristatė rezultatus, kaip pavyko jų pasiekti, bet ir dalijosi patirtimi, kaip į miesto atgaivinimo projektus įtraukti gyventojus: projektą paversti ne tik savu, bet ir trokštamu, reikalingu.
„Projekto sėkmę lėmė tai, kad buvo pasirinkta ne tik miesto gyventojus įtraukianti strategija – socialiai jautrios grupės iš jo gavo tiesioginės naudos: buvo įkurtas vaikų darželis, šiuolaikinio meno centras, net „Carito“ vaikų dienos centras“, – pasakojo svečiai.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje 2014–2020 m. ES investicijomis įgyvendinamų projektų bendra vertė siekia 1,6 mlrd. eurų. Iš jų daugiausiai projektų vykdoma aplinkosaugos, socialinės apsaugos, susisiekimo, verslo bei energinio efektyvumo srityse.
Projektų vykdytojams jau išmokėta 897,5 mln. eurų 2014–2020 m. ES investicijų veiksmų programos lėšų.
| Viešųjų ryšių skyrius [email protected] www.finmin.lrv.lt | ES investicijų departamentas [email protected] www.esinvesticijos.lt |
Atnaujinimo data: 2023-12-22
Taip pat skaitykite:
Seimui pateikti 2025 m. nacionalinis ir valstybės metinių ataskaitų rinkiniai
Finansų ministras Plungėje aptars regiono investicijų ir finansavimo galimybes