BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Kuriant geresnę Lietuvą: investicijų sulauks socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos sritys

Data

2021 07 21

Įvertinimas
0
AdobeStock_54491875.jpeg

2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto posėdyje socialiniams-ekonominiams partneriams, nevyriausybinių organizacijų bei visuomenės atstovams pristatytas 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos projektas (toliau – Programa), kuriame numatytos naujojo laikotarpio socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos investicijos.

Programoje planuojama apie 7,6 mlrd. eurų investicijų, iš kurių – apie 6 mlrd. eurų ES fondų lėšos ir apie 1,5 mlrd. eurų nacionalinės investicijos. Programą sudaro 9 prioritetai. Ji bus įgyvendinama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nors finansavimas yra skiriamas atskirai Vidurio Vakarų Lietuvos ir Sostinės regionams.

„Šios Programos projektas pradėtas rengti 2019 m. metais, įtraukiant įvairių sričių ekspertus bei socialinius-ekonominius partnerius, įgauna vis didesnį pagreitį ir brandą. Viešųjų diskusijų metu išsakytos pastabos ir siūlymai buvo įvertinti ministerijų, ekspertų ir į juos buvo atsižvelgiama rengiant Programos prioritetų aprašymus. Socialinių-ekonominių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės atstovų žinios ir patirtys padeda suplanuoti tokias investicijas, kurios generuotų didžiausią ekonominę ir socialinę grąžą kiekvienam gyvenančiam Lietuvoje. Dėkojame visiems partneriams, kurie prisideda prie taiklesnio ir tvaresnio investicijų planavimo ir jų suderinamumo“, – sakė posėdžiui pirmininkavusi finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.

Nuo pat rengimo pradžios Finansų ministerija kartu su ministerijomis kvietė partnerius kuo plačiau įsitraukti į Programos projekto planavimo procesą, todėl keletą metų vyko diskusijos ir konsultacijos su socialiniais-ekonominiais partneriais ir visuomene dėl prioritetinių investavimo krypčių ir spręstinų problemų.

E.pilietis platformoje buvo kviečiami visi suinteresuotieji, socialiniai-ekonominiai partneriai bei pilietinė visuomenė teikti pastabas ir siūlymus programos projektui. Taip pat nuotoliniu būdu buvo organizuojamos viešosios diskusijos, kuriose dalyvavo apie 200 skirtingų institucijų atstovų, ekspertų, kitų suinteresuotųjų. Per visą laikotarpį buvo suorganizuota 20 viešųjų diskusijų. Pateikti pasiūlymai buvo ministerijų įvertinti, atliekant Programos projekto atnaujinimą.

ES fondų  investicijomis bus skatinama Lietuvos ūkio transformacija į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Siekiant didinti ekonomikos konkurencingumą, investicijos bus nukreiptos į verslo tarptautiškumą, pažangiausių technologijų diegimą, skaitmeninio junglumo gerinimą.

Didelis dėmesys skiriamas užimtumo, švietimo, socialinės įtraukties ir sveikatos apsaugos politikos sritims, nukreipiant investicijas į žmones ir sistemas. Reaguojant į Lietuvai ypač aktualius demografinius iššūkius ir teritorinius skirtumus, bus įgyvendinamos integruotos miesto ir ne miesto plėtros priemonės. Investicijos taip pat bus nukreiptos į miestų plėtrą, siekiant veiksmingiau spręsti ekonominius, aplinkos, klimato, demografinius ir socialinius uždavinius, kartu mažinant regioninius netolygumus. Akcentuojamos investicijos į miestus visuose regionuose, nes jie atlieka pagrindinį vaidmenį telkdami gyventojus, investicijas, viešąsias paslaugas ir darbo vietas.

ES fondų investicijomis bus skatinamas perėjimas prie švarios ir teisingos energetikos, žiedinės ekonomikos, finansuojamos žaliosios investicijos. Taip pat bus kuriamas tvarus, atsparus klimato kaitai, pažangus, darnus, saugus ir įvairiarūšis transeuropinis transporto tinklas, gerinamas nacionalinis, regiono ir vietos judumas, įskaitant geresnes galimybes naudotis transeuropiniu transporto tinklu (TEN-T).

Planuojama, kad 2021 m. rudenį Programa bus oficialiai pateikta derinti Europos Komisijai (EK), kuri per ne ilgiau kaip 5 mėn. turės priimti sprendimą. Lygiagrečiai yra rengiami visi būtini nacionaliniai dokumentai skirti sėkmingai įgyvendinti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos investicijas iškarto, kai EK patvirtins Programą.

Lietuva taip pat jau yra patvirtinusi nacionalinius teisės aktus, leidžiančius pradėti įgyvendinti pirmuosius projektus, kuriems bus skirtas ES fondų finansavimas, t. y. investicijų Programai administruoti yra paskirtos ilgametę patirtį šioje srityje turinčios institucijos, nustatytos šių institucijų atsakomybės ir vykdomos funkcijos.

Taip pat patvirtintos laikinos projektų administravimo taisyklės kurios, kol vyksta paskutiniai derybų etapai dėl investicijų Programos su EK, leis pradėti įgyvendinti naujojo laikotarpio ES fondų investicijų projektus tuose sektoriuose, dėl kurių bus galutinai sutarta su EK neoficialių derybų metu . 

Kaip rodo ankstesnių ES fondų finansavimo laikotarpių patirtis, tokios laikinosios projektų administravimo taisyklės ne tik leidžia anksčiau pradėti įgyvendinti ES fondų finansuojamus projektus, bet taip pat sukuria tvirtą pagrindą reikiamai ES investicijų spartai Lietuvai svarbiuose sektoriuose.

Daugiau informacijos rasite ČIA

Papildoma informacija:

Veiksmų programos stebėsenos komitetas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytas komitetas, atsakingas už veiksmų programos įgyvendinimo priežiūrą ir kokybę, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo vertinimo plano, komunikacijos strategijos, projektų atrankos kriterijų, metinės ir galutinės įgyvendinimo ataskaitų tvirtinimą ir kitų uždavinių įgyvendinimą.

Stebėsenos komitetą sudaro EK atstovai ir Lietuvos valstybinių ir nevyriausybinių įstaigų įvairių sričių atstovai.