BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Lietuva tęsia diskusijas dėl nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rengimo

Data

2021 01 28

Įvertinimas
5
DSC05259.jpg

Ketvirtadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė dalyvavo aukšto lygio vaizdo konferencijoje su Europos Komisijos (EK) atstovais dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (angl. – Recovery and resilience facility – RRF) plano prioritetinių sričių ir rengimo tolimesnės eigos.

„Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra vienas pagrindinių mūsų prioritetų ir bus šios ambicingos Vyriausybės programos dalis, leidžianti pateisinti visuomenės lūkesčius ir imtis investicijų, skatinant ūkio transformaciją, skaitmenizacijos ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą, žaliosios pertvarkos įgyvendinimą. Ši europinė priemonė prisidės ne tik prie Lietuvos bei ir visos euro zonos pažangos ir didesnio atsparumo ateities sukrėtimams. Taip pat ir leis įtvirtinti bendrą vakarietiško požiūrio į šalies projektus bei jų realizavimą standartą“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.

Vyriausybė šiuo metu rengia 2,225 mlrd. eurų vertės nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano projektą, kuris taps vienu iš finansinių šaltinių, įgyvendinant ne tik Vyriausybės priemonių planą, bet ir 2021-2030 m. Nacionalinį pažangos planą.

Rengiant nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planą akcentuojamasi į 7 pagrindinius komponentus – žalioji pertvarka, skaitmeninimas, sveikata, socialinė apsauga, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešojo sektoriaus pertvarka – kurių aktualumas bus aptariamas ne tik politiniu lygmeniu, bet ir su socialiniais-ekonominiais partneriais ir visuomene, kviečiant išreikšti ją savo nuomonę ir teikti pasiūlymus plano tobulinimui. 

„Lietuva turi neeilinę galimybę įgyvendinti ambicingus tikslus: atgaivinti su pandemijos iššūkiais susidūrusią ekonomiką bei pagerinti švietimo, sveikatos ir socialinės pagalbos sistemas, brėžiant kryptį tvarumo, atsinaujinimo, skaitmenizacijos link, pritaikant žiedinės ekonomikos, efektyvaus energijos vartojimo, aplinkosaugos principus. Tačiau šiems tikslams būtina ne tik politinė valia ar europinis instrumentas, bet ir socialinis dialogas, į kurį kviesime visuomenę, prašydami pateikti savo matymą dėl projektų ir tikiuosi, vieningai nutarti“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.

Pirmąjį plano projektą planuojama parengti vasario mėnesį ir tęsiant konsultacijas su Europos Komisija, kviesti visuomenę bendram dialogui dėl svarbiausių investicinių projektų įgyvendinimo.