Lietuvoje – daugiau nei pustrečio šimto milijonų eurų EEE ir Norvegijos investicijų
Pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinius mechanizmus per pastarąjį dešimtmetį Lietuvai skirta daugiau nei 151 mln. eurų, dar dėl daugiau nei 117 mln. eurų 2014-2021 m. laikotarpiui gegužę pasirašyti susitarimai. Šie rezultatai bei planuojamos investicijų kryptys aptarti Klaipėdoje Norvegijos ambasados organizuotoje konferencijoje „Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas EEE ir Norvegijos paramos kontekste“.
„Per ES bei Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino susitarimais įsteigtus finansinius mechanizmus Norvegija nuo 2004 metų svariai prisideda prie Lietuvos siekių užtikrinti tolygesnį socialinį ir ekonominį vystymąsi, finansuodama projektus bei iniciatyvas svarbiose ir jautriose srityse. Tokio bendradarbiavimo, skatinančio socialinį ir ekonominį augimą bei kuriančio pridėtinę vertę, tikimasi ir naujuoju laikotarpiu“, - teigė atidarymo kalbą renginyje sakiusi finansų viceministrė Agnė Bagočiutė.
Viceministrė taip pat pastebėjo, kad mechanizmų finansavimas yra itin svarbi priemonė, suteikianti plačias galimybes, tačiau visos vizijos ir siekiai paverčiami tikrove tik projektų vykdytojų ir jų partnerių dėka.
Be to, konferencijoje pabrėžta, kad Norvegijos parama nėra skirta tik finansinės dotacijos sanglaudai skatinti, kartu tai ir svarbus įrankis stiprinant dvišalius Norvegijos ir Lietuvos santykius. Išskirtinė pridėtinė vertė kuriama pasitelkiant Norvegijos ekspertines žinias per projektus, įgyvendinamus su partneriais.
Dabartiniu EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų laikotarpiu, kurio projektai įgyvendinami iki 2017 m. balandžio pabaigos, Lietuvai skirta 84 mln. eurų. Skaičiuojama, kad iš viso bus įgyvendinta daugiau nei 220 projektų.
Didžiausia lėšų dalis naudojama aplinkos apsaugai stiprinti ir klimato kaitai stabdyti. Taip pat ne mažai lėšų skirta kovai su organizuotu nusikalstamumu, teismų kompetencijų stiprinimui, pataisų sistemos Lietuvoje pertvarkai.
Naujuoju, 2014-2021m. laikotarpiu, Lietuvai skirta 117 mln. eurų. Pasiūlymus dėl strateginių sričių, į kurias tikslingiausia investuoti, Finansų ministerijai teiks jau kitą savaitę darbą pradedanti komisija.
Vėliau dėl konkrečių investavimo krypčių Lietuva ir šalys donorės turės susitarti derybų metu. Šiame procese bus siekiama lėšų koncentracijos, sinergijos su ES investicijomis, dvišalio bendradarbiavimo su valstybėmis donorėmis plėtros.
Visa informacija apie pasirengimą įgyvendinti naujo laikotarpio finansinius mechanizmus skelbiama EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų svetainėje, adresais www.eeagrants.lt irwww.norwaygrants.lt, skiltyje „2014-2021 laikotarpis“.
Papildoma informacija:
Pirmuoju 2004–2009 m. EEE ir Norvegijos paramos laikotarpiu Lietuvai buvo skirta 67,3 mln. eurų, kurie panaudoti kultūros paveldo objektų rekonstrukcijai, ligoninių renovacijai ir įrangos atnaujinimui, vaikų globos namų rekonstrukcijai, onkologinių ligų prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai, patyčių ir smurto mokykloje prevencijai, sporto aikštelių šalia mokyklų įrengimui ir renovacijai, neformaliam vaikų ir jaunimo švietimui. Iš viso šios paramos lėšomis buvo sėkmingai įgyvendinti 343 projektai, tarp jų - rekonstruotas Liubavo dvaro malūnas muziejus, kuris buvo apdovanotas prestižiniu Europos Sąjungos kultūros paveldo prizu ir Europa Nostra 2012 m. apdovanojimu. Iš viso šiuo periodu iš dalies arba visiškai buvo rekonstruoti ir visuomenės reikmėms pritaikyti 22 architektūros objektai, tarp jų - Pažaislio vienuolynas, Nemajūnų Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, Kelmės dvaro sodybos svirnas, J. Gižo etnografinė žvejo sodyba, Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia ir kiti architektūros paminklai.
Dabartiniu, 2009-2014 m. laikotarpiu, sėkmingai įgyvendinti projektai: Kauno Bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų komplekso sutvarkymas, Trakų Vokės dvaro sodybos koplyčios-mauzoliejaus sutvarkymas, GODOS: šokio teatrų koprodukcija ir jos sklaida Lietuvos bei Norvegijos regionuose, mediacijos įgyvendinimas probacijos tarnybose, sąlygų įkalintiems asmenims, priklausantiems pažeidžiamoms grupėms, gerinimas, žaliosios inovacijos suslėgtų gamtinių dujų gamyba technologiniuose procesuose (ekologiško kuro moduliai, mažinantys teršalų išmetimo kiekį į aplinką).
Viešųjų ryšių skyrius
[email protected]
www.finmin.lrv.lt
Atnaujinimo data: 2023-12-22
Taip pat skaitykite:
Seimui pateikti 2025 m. nacionalinis ir valstybės metinių ataskaitų rinkiniai
Finansų ministras Plungėje aptars regiono investicijų ir finansavimo galimybes