Mokestinės informacijos mainai – prieš šešėlinę ekonomiką tarptautiniu mastu
Vilnius, liepos 13 d. Nuo 2016 m. įsigalioja Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) nuostatos, kurių tikslas − sudaryti prielaidas sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą ir pagerinti mokestinių prievolių vykdymą. Tam numatytos mokesčių vengimą ir piktnaudžiavimą užkardančios priemonės ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu.
Finansų ministerijos parengtą, Vyriausybės pateiktą ir Seimo priimtą patobulintą Mokesčių administravimo įstatymą pasirašė Lietuvos Prezidentė.
Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, daugiau nei metus svarstytos ir pagaliau įteisintos priemonės yra būtinos, gerinant vidaus mokesčių administravimą ir įgyvendinant tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus dėl mokestinės informacijos mainų. „Šešėlinėje ekonomikoje prikurta tarpvalstybinių schemų, kuriomis siekiama nuslėpti pajamas, išvengti mokesčių mokėjimo, todėl, turėdami tikslą kuo didesnę „šešėlio“ dalį ištraukti į šviesą, neišvengsime ir griežtesnių priemonių“, − sako finansų ministras.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys įstatymo pakeitimai sudarys sąlygas iš trečiųjų asmenų, įskaitant Lietuvos bei užsienio finansų įstaigas, periodiškai gauti kuo daugiau informacijos. Ja remiantis bus galima operatyviai identifikuoti mokesčių nemokėjimo rizikas ir apmokestinti nedeklaruotas Lietuvoje ar užsienyje gautas pajamas, tarp jų - ir įgytas iš neteisėtos veiklos.
Taip pat sudaromos prielaidos pašalinti nesąžiningų mokesčių mokėtojų nepagrįstus piktnaudžiavimus teisėmis, užkardyti neteisėtą praturtėjimą ir apriboti galimybes abejotinais įrodymais, pvz., atgaline data surašytais fiktyviais „paskolos“ rašteliais, grįsti turto ar pajamų gavimo šaltinius, operatyviau išieškoti nedeklaruotus ir nesumokėtus mokesčius.
Papildoma informacija
Esminiai Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai:
- bankai ir kitos finansų įstaigos periodiškai turės informuoti apie asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas, jų metines apyvartas (kai metinės apyvartos dydis yra ne mažesnis kaip 15 000 eurų), sąskaitų likutį metų pabaigoje (kai likutis yra ne mažesnis kaip 5 000 eurų), palūkanas, paskolas ir kitą mokesčių administratoriui reikalingą informaciją. Detalią jos teikimo tvarką nustatys Vyriausybė. Praktiškai analogišką informaciją (netaikant apyvartų ir likučių minimalios ribos), šios įstaigos turės teikti mokesčių inspekcijai ir apie užsienio rezidentus. Šią informaciją mokesčių administratorius turės teikti kitoms ES valstybėms narėms ar kitoms užsienio valstybėms pagal tarptautinius teisės aktus – 2014 m. gruodį priimtą ES direktyvą dėl Administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje pataisų bei tarptautinius Lietuvos ir kitų šalių susitarimus dėl mokestinės informacijos mainų;
- juridiniai asmenys periodiškai turės informuoti mokesčių administratorių apie fizinių asmenų piniginius įnašus, atsiskaitytinas sumas; taip pat apie iš užsienio juridinių asmenų gautas paslaugas Lietuvoje ir iš užsienio išsinuomotus darbuotojus;
- gyventojai iki 2016 metų birželio 30 d. turės pranešti mokesčių inspekcijai apie tuos po 2011 m. sausio 1 d. gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius, kurių patikrinti su trečiaisiais asmenimis ar kita, anksčiau gyventojo pateikta informacija, nėra galimybės. Detalią informavimo tvarką nustatys mokesčių inspekcija. Vėliau visais atvejais, jei mokesčių inspekcija pareikalaus pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius, gyventojai privalės pateikti jų įsigijimą pagrindžiančius juridinę galią turinčius dokumentus;
- VMI galės patikrinti prieš pat mokesčio perskaičiavimo senaties terminą patikslintą deklaraciją net ir pasibaigus senaties terminui. Bus užkirstas kelias piktnaudžiavimui, kai deklaracija patikslinama, sumažinant mokėtiną (padidinant grąžintiną) mokestį prieš pat mokesčio perskaičiavimo senaties pabaigą, kad VMI nespėtų patikrinti ir išieškoti nesumokėtų mokesčių.
Tarptautiniai įsipareigojimai dėl automatinių informacijos mainų apie finansines sąskaitas:
- 2014 m. gruodį priimta Tarybos direktyva Nr. 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais. Lietuva privalo iki 2015 m. pabaigos perkelti šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę;
- 2014 m. birželio 1 d. Lietuva prisijungė prie EBPO daugiašalės konvencijos dėl abipusio administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje bei, atsižvelgdama į Konvencijos 6 straipsnį, 2014 m. spalio mėn. pasirašė EBPO daugiašalį susitarimą dėl automatinių informacijos mainų apie finansines sąskaitas. Lietuva, kaip ankstyvo automatinių informacijos mainų standarto (Common Reporting Standard – CRS) įgyvendinimo grupės narė, yra įsipareigojusi įgyvendinti CRS pagal tikslų grafiką, t.y. 2015 metais sukurti teisinę aplinką automatiniam duomenų apsikeitimui, siekiant, kad realūs informacijos mainai prasidėtų nuo 2017 m. rugsėjo, pateikiant informaciją už 2016 metus;
- 2014 m. rugpjūtį pasirašytas (įsigaliojo 2014 m. spalio 7 d.) Lietuvos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl tarptautinių mokestinių prievolių vykdymo gerinimo (kartais žymimas santrumpa FATCA).
Viešųjų ryšių skyrius
(8 5) 2390 022
[email protected]
www.finmin.lt
Atnaujinimo data: 2023-12-22
Taip pat skaitykite:
Kviečiame į konkurso „Europos Sąjungos investicijos Lietuvoje“ apdovanojimus