BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Pasiektas susitarimas dėl 2022 m. ES biudžeto

Data

2021 11 16

Įvertinimas
0
4219_d82988e3f8bbcf439be91cf821286230.jpg

Pirmadienį vėlai vakare vykusiame Taikinimo komitete Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl 2022 m. ES biudžeto, kuriame mokėjimų asignavimai sieks 170,6 mlrd. eurų. Patvirtintame biudžete dėmesys skiriamas Lietuvai prioritetinėms sritims – sanglaudos ir žemės ūkio politikai, taip pat susitarta dėl didesnio finansavimo kovai su ES kylančiais sveikatos ir migracijos iššūkiais.

Europos Parlamento ir ES Tarybos sutartos įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų apimtys biudžete yra labai artimos sumoms, numatytoms EK pasiūlyme dėl 2022 m. ES biudžeto, pateiktame birželio 8 dieną. ES biudžeto įsipareigojimų asignavimai (ĮA) 2022 m. sudarys 169,5 mlrd. eurų (1,6 proc. daugiau, lyginant su 2021 m. biudžetu), o mokėjimų asignavimai (MA) – 170,6 mlrd. eurų (1,5 proc. daugiau, lyginant su 2021 m. biudžetu). Tai antrasis 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos metinis biudžetas.

„Pirmadienį Europos Parlamento ir ES Tarybos pasiektas sutarimas dėl kitų metų ES biudžeto yra sudėtingų, apie pusę metų trukusių derybų rezultatas. Svarbu, kad galutiniame variante užtikrinamas pakankamas finansavimas Lietuvai strategiškai svarbioms tradicinėms politikos sritims, tokioms kaip sanglauda ir žemės ūkis. Be to, numatytas didesnis finansavimas kovai su naujais iššūkiais, tarp kurių – ir Lietuvai šiuo metu ypač aktuali migracija bei sienų apsauga. Papildomi resursai ir dėmesys su nelegalios migracijos krize pasienyje su Baltarusija susiduriančioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, demonstruoja ES lygmens solidarumą“, – sakė finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.

Didžiausia 2022 m. ES biudžeto asignavimų dalis skiriama ES steigimo sutartyje įtvirtintoms bendrosios politikos sritims – sanglaudai (49,7 mlrd. eurų ĮA ir  56,3 mlrd. eurų MA) ir žemės ūkiui (56 mlrd. eurų ĮA ir  56,5 mlrd. eurų MA).

Derybų metu sutarta didinti Europos Komisijos pasiūlytą finansavimą ES išorės veiksmams (+190 mln. eurų ĮA ir 33 mln. eurų MA), humanitarinei pagalbai (+211 mln. eurų ĮA ir 476 mln. eurų MA) bei Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (+71 mln. eurų ĮA). Papildomi ištekliai numatyti ir „Europos Horizonto“ programai (+60 mln. eurų ĮA ir papildomi 117,3 mln. eurų ĮA perkeltų iš ankstesnių metų nepanaudotų asignavimų), kuria remiami moksliniai tyrimai, bei Europos sveikatos (+51 mln. eurų ĮA), „LIFE“ (+47,5 mln. eurų ĮA) ir Erasmus+ (+35 mln. eurų ĮA ir 27 mln. eurų MA) programoms.

2022 m. ES biudžete nelegalios migracijos krizės prie sienos su Baltarusija valdymui papildomai numatyti 25 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų. Šios lėšos skirtos visoms valstybėms narėms, kurios susiduria su šia problema (Lietuvai, Lenkijai ir Latvijai). Konkretus mechanizmas, kaip šie pinigai bus paskirstyti, kol kas nėra pateiktas.

2022 m. Lietuva iš ES sanglaudos politikos fondų planuoja gauti apie 1,33 mlrd. eurų, ES bendrosios žemės ūkio politikos fondų – apie 0,92 mlrd. eurų, CEF transporto dalies – apie 144 mln. eurų, Ignalinos AE uždarymui – apie 40 mln. eurų.  Planuojama, kad iš viso 2022 m. Lietuvos gautos lėšos iš ES sudarys apie 2,43 mlrd. eurų, o Lietuvos įmoka į ES biudžetą – apie 627,4 mln. eurų. Planuojama, kad kitais metais Lietuvos iš ES biudžeto gaunamos lėšos bus beveik keturis kartus didesnės už Lietuvos įmoką.