Seimui pateikti 2025 m. nacionalinis ir valstybės metinių ataskaitų rinkiniai
Seimui pateikti Finansų ministerijos parengti 2025 m. metinių ataskaitų rinkiniai – nacionalinis ataskaitų rinkinys bei valstybės metinių finansinių ataskaitų ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai.
Nacionalinės ataskaitos
Nacionalinio ataskaitų rinkinio tikslas – pateikti informaciją apie visų viešojo sektoriaus subjektų, kurių finansinės ataskaitos konsoliduotos į vieną ataskaitų rinkinį, finansinę būklę, veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus.
Nacionalinis metinių ataskaitų rinkinys parengtas atlikus visų 3155 centrinės ir vietinės valdžios institucijų, fondų ir jų kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų 2025 m. finansinių ataskaitų konsolidavimo procedūras.
Viešojo sektoriaus konsoliduotas turtas sudarė 90,9 mlrd. eurų, įsipareigojimai – 39,1 mlrd. eurų, grynojo turto vertė – 39,3 mlrd. eurų.
Viso viešojo sektoriaus, įskaitant savivaldybes, valstybės socialinius fondus, Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir Pensijų anuitetų fondą, pagrindinės veiklos pajamos (kaupimo principu) sudarė 31,2 mlrd. eurų, iš jų didžiausią dalį sudarė mokesčių pajamos (18,9 mlrd. eurų) ir socialinių įmokų pajamos (8,2 mlrd. eurų).
Pagrindinės veiklos sąnaudos sudarė 31,6 mlrd. eurų. Socialinei apsaugai teko 11,8 mlrd. eurų arba 37 proc. visų pagrindinės veiklos sąnaudų ir, palyginti su 2024 m., šios sąnaudos padidėjo 13 proc. Sąnaudos švietimui 2025 m. siekė 4,9 mlrd. eurų arba 16 proc. visų pagrindinės veiklos sąnaudų ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 13 proc., sąnaudos gynybai – 5 proc. pagrindinės veiklos sąnaudų (1,7 mlrd. eurų*) ir, palyginti su 2024 m. (1,5 mlrd. eurų), padidėjo 14 proc.
Kartu su nacionaliniu metinių ataskaitų rinkiniu teikiama informacija apie valstybės skolą. 2025 m. pabaigoje ji buvo 33,3 mlrd. eurų ir tai sudarė 39,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės skolos santykis su BVP per 2025 m. padidėjo 1,5 proc. BVP (2024 m. buvo 38 proc. BVP). 2025 m. valstybės skola nominaliąja išraiška padidėjo 3,3 mlrd. eurų arba 10,9 proc.
Skolos valstybės vardu valdymo išlaidos 2025 m. sudarė 554,3 mln. eurų. 2025 m. faktinės išlaidos, palyginti su 2024 m., padidėjo 41,5 proc. arba 162,6 mln. eurų. Didžiausios skolos valstybės vardu valdymo išlaidos buvo 2014 m., kuomet siekė 622,1 mln. eurų.
2025 m. nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį galite rasti čia.
Finansinės ataskaitos
Valstybės metinės finansinės ataskaitos parengtos sukonsolidavus 487 valstybės viešojo sektoriaus subjektų 2025 m. finansines ataskaitas.
Praėjusiais metais valstybės konsoliduotas turtas sudarė 47,4 mlrd. eurų, finansavimo sumos ir įsipareigojimai – 47,6 mlrd. eurų, grynojo turto vertė – (-0,2) mlrd. eurų.
Valstybės pajamos (kaupimo principu) iš mokesčių sudarė 15 mlrd. eurų arba 76 proc. visų pagrindinės veiklos pajamų. 2025 m., palyginus su 2024 m., mokesčių pajamos išaugo 8 proc.
Pagrindinės veiklos sąnaudos sudarė 22 mlrd. eurų. Daugiausiai sąnaudų teko socialinės apsaugos sričiai – 6,6 mlrd. eurų (30 proc.) ir jos, palyginus su 2024 m., padidėjo 14 proc. arba 1,1 mlrd. eurų.
2025 m. valstybės finansines ataskaitas rasite čia.
Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitos
2025 m. valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija apie per metus gautas valstybės biudžeto pajamas (pinigų principu) ir valstybės funkcijoms užtikrinti patirtas išlaidas.
2025 m. į valstybės biudžetą pajamų surinkta 16,1 mlrd. eurų, arba 9,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Didžiausią valstybės biudžeto pajamų dalį sudarė pridėtinės vertės mokestis (7 mlrd. eurų), gyventojų pajamų mokestis (3,5 mlrd. eurų), akcizai (2,1 mlrd. eurų) bei pelno mokestis (1,8 mlrd. eurų). Taip pat gauta apie 2 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų
Valstybės biudžeto išlaidos sudarė 23,1 mlrd. eurų, iš jų 2,8 mlrd. eurų – Europos Sąjungos paramos lėšų. Palyginus su 2024 m., valstybės biudžeto išlaidos padidėjo beveik 3 mlrd. eurų. Didžiausia išlaidų dalis skirta socialinei apsaugai – 6,6 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,9 mlrd. eurų, gynybai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3,2 mlrd. eurų.
Palyginus su ankstesniais metais, gynybai išleista 903,1 mln. eurų, socialinei apsaugai – 840,9 mln. eurų, švietimui – 415,8 mln. eurų, ekonomikai – 277,0 mln. eurų daugiau. Didžioji dalis papildomų lėšų buvo nukreipta visuomenei svarbiai funkcijai – gynybai. Didėjantis finansavimas leidžia toliau stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, plėtoti karinės infrastruktūros projektus, modernizuoti ginkluotę ir užtikrinti sąjungininkų priėmimui reikalingą infrastruktūrą.
Taip pat reikšmingos lėšos panaudotos socialinės apsaugos įsipareigojimams vykdyti: finansuota valstybinio socialinio draudimo bendroji pensijos dalis, indeksuoti socialinių išmokų ir valstybinių pensijų baziniai dydžiai. Švietimo srityje didinti pedagoginių darbuotojų, kolegijų dėstytojų bei mokslininkų atlyginimai. Ekonomikos srityje investicijos augo dėl didesnio finansavimo skatinant įmonių perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos bei skaitmenizacijos. Daugiau investuota į nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, eksporto konkurencingumą, talentų bei kompetencijų pasiūlos didinimą, kartu užtikrinant duomenų prieinamumą ir kuriant technologinius sprendinius saugiam viešųjų paslaugų naudojimui.
2025 m. pažangos uždaviniams (valstybės veiklos srities pokyčiams, kuriais siekiama įgyvendinti strateginius tikslus) buvo skirta 7,8 mlrd. eurų, tęstinės veiklos uždaviniams – 16,7 mlrd. eurų, atitinkamai panaudota buvo 84 proc. ir 99 proc. suplanuotų lėšų.
Faktiškai valstybės biudžeto asignavimai viršijo valstybės biudžeto pajamas (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) 5,1 mlrd. eurų, todėl išlaidos buvo finansuojamos skolintomis lėšomis. 2025 m. Vyriausybė laikėsi visų teisės aktuose nustatytų skolinimosi ir skolos limitų.
2025 m. valstybės biudžeto vykdymo ataskaitas rasite čia.
* apskaičiuota kaupimo principu ir nelygintina su valstybės biudžete patvirtintomis išlaidomis pinigų principu. Vienas iš skirtumų – avansinių mokėjimų traktavimas.
Papildoma informacija:
Pagrindinė viešojo sektoriaus subjekto veikla – ūkinės viešojo sektoriaus subjekto operacijos, apimančios pagrindinių nuostatuose nustatytų valstybės funkcijų atlikimą ir jam pavestų programų vykdymą.
Atnaujinimo data: 2026-06-18
Taip pat skaitykite:
Finansų ministras Plungėje aptars regiono investicijų ir finansavimo galimybes
Kviečiame į konkurso „Europos Sąjungos investicijos Lietuvoje“ apdovanojimus