Skip to main content

Gyventojų pajamų mokestis

Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Gyventojai skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius Lietuvos gyventojus. Gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta yra Lietuvoje, jis tam tikrą laiką išbūna Lietuvoje.

Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gautos pajamos.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra:

  • per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos;
  • ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje;
  • palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius;
  • pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;
  • su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
  • sporto veiklos pajamos;
  • atlikėjų veiklos pajamos;
  • pajamos, gautos už išnuomotą, parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą;
  • pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn pagal Lietuvos teisės aktus registruojamą kilnojamąjį daiktą;
  • honoraras;
  • kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.

20 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas gyventojo pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių, tantjemoms, pagal autorines sutartis iš darbdavio gautoms pajamoms ir mažųjų bendrijų vadovų pajamoms, kai šių pajamų metinė dalis nesiekia 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau ‒ VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama 32 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, taip pat dividendams taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Pajamos, gautos ne iš darbo santykių (išskyrus pajamas iš individualios veiklos, pajamas iš paskirstytinojo pelno, tantjemas ir pan.), neviršijančios 120 VDU dydžio sumos, apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, viršijančios 120 VDU dydžio sumą – 20 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Individualios veiklos pajamos, nepriklausomai nuo veiklos rūšies, apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. Galutinis mokėtinas pajamų mokesčio dydis nustatomas pritaikius mokesčio kredito sumą pagal įstatyme nustatytą tvarką.

Ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas, jeigu bendra pajamų, gautų ne iš darbo santykių, dalis neviršija 120 VDU dydžio sumos, ir 20 proc. pajamų mokesčio tarifas, jeigu tokios pajamos viršija 120 VDU dydžio sumą. 

Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka

Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų įstatymo nustatyta tvarka atimama:

  • neapmokestinamosios pajamos;
  • pajamos, apmokestintos įsigijus verslo liudijimą;
  • leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu ar uždirbimu;
  • per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos;
  • neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau ‒ NPD) (tik iš gautų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir tik mokestiniu laikotarpiu);  
  • įstatyme nustatytos nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomi 15 proc., 20 arba 32 proc. ir 15 arba 20 proc. pajamų mokesčio tarifai).

Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų pajamų atimamos neapmokestinamosios individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos ir (arba) leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu arba uždirbimu.

Neapmokestinamosios pajamos

Pajamų mokesčiu neapmokestinamos šios pajamų rūšys:

  • įstatyme nustatytos pašalpos ir kompensacijos;
  • draudimo išmokos, atitinkančios įstatyme nustatytas sąlygas;
  • įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančios pensijų išmokos ir pensijų anuitetai;
  • palūkanos, atitinkančios įstatyme nustatytas sąlygas;
  • pajamos, gautos kaip labdara;
  • dovanos, gautos iš sutuoktinių, vaikų, tėvų, brolių, seserų, vaikaičių ir senelių; dovanos iš kitų gyventojų, neviršijančios 2 500 Eur per metus;
  • iš asmens, susijusio darbo santykiais, gautos dovanos ir prizai, per metus neviršijantys 200 Eur, ir darbdavio apmokėti geležinkelio ar kelių transporto bilietai, skirti gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos;
  • paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus;
  • ne individualios veiklos turto, atitinkančio įstatyme nustatytas sąlygas, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos;
  • pajamos iš žemės ūkio veiklos, atitinkančios įstatyme nustatytas sąlygas;
  • teismų priteistos sumos;
  • stipendijos, atitinkančios įstatyme nustatytas sąlygas;
  • prizai, premijos ir loterijų laimėjimai, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas;
  • politinės kampanijos metu gautos ir pagal paskirtį panaudotos aukos ir dovanos;
  • dvasininkų, patarnautojų ir aptarnaujančio personalo pajamos, gautos kaip išlaikymas iš religinių bendrijų, bendruomenių ir centrų;
  • pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, atitinkančios įstatyme nustatytas sąlygas;
  • tam tikros jūrininkų pajamos ir kt.;

NPD taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Mokestiniu laikotarpiu taikomas mėnesio NPD apskaičiuojamas atsižvelgiant tik į pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas.

2025 m. gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 747 Eur.

Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 2 387,29 Eur, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: mėnesio NPD = 747 – 0,49 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).

Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 2 387,29 Eur, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).

Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui gyventojui taikytinas NPD perskaičiuojamas atsižvelgiant ir į kitas jo per metus gautas apmokestinamąsias pajamas (15 proc. pajamų mokesčio tarifu apmokestinamas individualios veiklos pajamas, ne individualios veiklos turto perleidimo pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, autorinius atlyginimus, honorarus, pensijas ir kt.). 2024 m. metinis NPD perskaičiuojamas tokia tvarka:

Jei gyventojo metinės pajamos neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos, metinis NPD yra 8 964 Eur.

Jei gyventojo metinės pajamos viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 28 647,48 Eur per metus, metinis NPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: metinis NPD = 8 964 – 0,49 x (gyventojo metinės pajamos – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių.

Jei gyventojo metinės pajamos viršija 28 647,48 Eur per metus, metinis NPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: metinis NPD = 4 800 – 0,18 x (gyventojo metinės pajamos – 12 x 642).

Perskaičiavus gyventojui taikytiną metinį NPD, pajamų mokestis nuo per didelio mokestiniu laikotarpiu pritaikyto NPD turi būti grąžintas į valstybės biudžetą.

Iš pajamų atimamos išlaidos

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, apskaičiuodamas apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų gali atimti šias patirtas išlaidas: gyvybės draudimo įmokas, įmokas į III pakopos pensijų fondus, taip pat įmokas į II pakopos pensijų fondus, kurios sumokėtos kaip papildomos kaupiamosios pensijų įmokos ir yra didesnės negu 3 proc. gyventojų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, palūkanas už vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ar statyti, už aukštąjį mokslą ar profesines studijas sumokėtas sumas.
Bendra atimamų išlaidų suma negali viršyti 25 proc. visų gyventojo apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomi 15 proc., 20 arba 32 proc. ir 15 arba 20 proc. pajamų mokesčio tarifai, sumos. Bendra atimamų išlaidų metinė suma už gyvybės draudimo įmokas ir įmokas į pensijų fondus negali viršyti 1 500 Eur.

Administravimas

Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases – A ir B.

A klasės pajamoms priskiriamos:

  • iš Lietuvos apmokestinamojo vieneto, iš užsienio apmokestinamojo vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus nustatytas išimtis;
  • iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. 

B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.

Pajamų mokestį nuo pajamų, priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą tas pajamas išmokantys asmenys. Pajamų mokestį nuo pajamų, priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris privalo teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp deklaracijoje apskaičiuotos mokesčio sumos ir faktiškai sumokėtos mokesčio sumos privalo sumokėti į valstybės biudžetą iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas buvo priimtas 2002 m. liepos 2 d. ir įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Šis įstatymas pakeitė nuo 1990 m. galiojusį Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą.

Atnaujinimo data: 2025-01-03