Jei likviduojamas vienetas paskirsto turtą savo dalyviams, toks paskirstymas yra laikomas to turto pardavimu už to turto tikrąją rinkos kainą, o to turto įsigijimo kainos ir pardavimo kainos skirtumas bus laikomas vieneto turto vertės padidėjimo pajamomis. Likviduojant vienetą, vieneto patirti nuostoliai dėl turto perleidimo laikomi likviduojamo vieneto nuostoliais.
Kovos su mokesčių vengimu nuostatos
Apskaičiuojant pelno mokestį, kaip prevencinės mokesčių politikos priemonės kovojant su agresyviu mokesčių planavimu ir vengimu yra taikomos šios pagrindinės taisyklės:
1. bendroji kovos su piktnaudžiavimu taisyklė – apskaičiuojant pelno mokestį, neatsižvelgiama į darinį (sandorį, finansinę operaciją, ūkinę operaciją) ar kelis darinius, kurių nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų – gauti mokestinės naudos, ir todėl jie laikomi apsimestiniais, atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau negu vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais, jeigu jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę;
2. turto perkėlimo apmokestinimo taisyklė - turto iškėlimo (perkėlimo) iš Lietuvos atvejais Lietuvoje sumokamas mokestis nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės, taikant tokias pačias apmokestinimo taisykles kaip turto pardavimo atvejais, t. y. apmokestinamas iškelto (perkelto) turto ekonominės vertės prieaugis;
3. kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo taisyklė: tam tikrais atvejais (jei kontroliuojamasis užsienio subjektas įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje arba tokio vieneto pelnas apmokestinamas žemesniu lygiu nei 50 procentų. Lietuvoje taikytino apmokestinimo lygio ir didžiąją dalį vieneto pajamų sudaro pasyviosios pajamos) į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto pelno mokesčio bazę, proporcingai jo turimų akcijų skaičiui, įtraukiamos apskaičiuotos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos;
4. palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė – atskaitoma palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma iki 30 procentų vieneto apmokestinamojo EBITDA (apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus nusidėvėjimo ir amortizacijos sumas, MTEP darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą, praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą ir palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas) arba 3 000 000 eurų (atskaitoma didesnė iš šių dviejų suma);
5. mokestinės tvarkos neatitikimų sukeliamų pasekmių naikinimo taisyklės – taisyklių rinkinys skirtas dėl skirtingo finansinių priemonių, pagal jas atliktų mokėjimų ar jų perleidimo kvalifikavimo, taip pat vienetų, nuolatinių buveinių ar joms priskiriamų pajamų (sąnaudų) teisinio reglamentavimo ar traktavimo mokesčių tikslais skirtingose valstybėse kylantiems dvigubo pajamų neapmokestinimo atvejams eliminuoti, kai tas pats mokėjimas vienoje valstybėje atskaitomas iš pajamų, o kitoje neapmokestinamas, arba atskaitomas iš pajamų abiejose valstybėse. Dvigubo pajamų neapmokestinimo atvejai eliminuojami ribojant tam tikrų mokėjimų atskaitymą arba įtraukiant pajamas į mokesčio bazę;
6. dividendų apmokestinimo taisyklė:
dividendų apmokestinimo išimtys netaikomos dariniui ar keliems dariniams, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau negu vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tiek, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę;
dividendų, gaunamų iš užsienio vienetų, apmokestinimo išimtys netaikomos dividendams, kuriais užsienio vienetai sumažina pelną, apmokestinamą pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu;
7. vadinamoji plonosios kapitalizacijos taisyklė: už kontroliuojamo skolinto kapitalo, apskaičiuojamo taikant nuosavo ir skolinto kapitalo santykio principą (4:1), naudojimą mokamos palūkanos laikomos nesusijusiomis su pajamų uždirbimu ir apskaičiuojant kontroliuojamojo Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną šių palūkanų dalis neatskaitoma iš Lietuvos vieneto pajamų;
Sandorių kainodara (Transfer pricing)
Siekiant užtikrinti adekvatų pasaulinės pelno mokesčio bazės pasiskirstymą, Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinta, kad visi sandoriai turi vykti tikrąja rinkos kaina, t. y. pajamomis arba leidžiamais atskaitymais vienetai turi pripažinti iš bet kokio sandorio arba iš bet kokios ūkinės operacijos gautą sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. Tuo atveju, jei sandoriai ar ūkinės operacijos tarp asocijuotųjų asmenų vyksta ne tikrąja rinkos kaina, mokesčių administratorius turi teisę koreguoti tokių sandorių ar ūkinių operacijų kainas. Šių nuostatų įgyvendinimo taisyklės pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Sandorių kainodaros rekomendacijas tarptautinėms įmonėms ir mokesčių administravimui nustatytos finansų ministro įsakymu ir taikomos Lietuvoje nuo 2004 metų.
Administravimas
Pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokesčio deklaracija pateikiama ir pelno mokestis sumokamas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.
Avansinis pelno mokestis
Mokesčio mokėtojai avansinio pelno mokesčio sumą gali apskaičiuoti pagal:
a) praėjusio mokestinio laikotarpio veiklos rezultatus (tokiu atveju avansinio pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius šešis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną. Avansinio pelno mokesčio deklaracija už mokestinio laikotarpio septintą–dvyliktą mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktą dieną) arba
b) numatomus mokestinio laikotarpio rezultatus (tokiu atveju avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną).
Pirmaisiais mokestiniais metais mokesčių mokėtojai yra atleidžiami nuo avansinio pelno mokesčio. Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 300 000 eurų, mokesčio mokėtojas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo. Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną.
Dvigubo apmokestinimo panaikinimas
Lietuvos vienetas iš šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje gautų pajamų.
Pelno mokesčio įstatymas priimtas 2001 m. gruodžio 20 d., įsigaliojo nuo 2002 m. sausio 1 d. Šis įstatymas pakeitė nuo 1990 metų galiojusį Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą.
Nuorodos: