Pelno mokestis

Pelno mokestį moka apmokestinamieji vienetai:

1.   Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, neturintis juridinio asmens statuso.

2.   Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus.

Mokesčio bazė

Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos. Per Lietuvos vieneto nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamos nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse.

Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos pozityviosios pajamos (kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamos ar jų dalis).

Užsienio vieneto mokesčio bazė yra:

1. užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos;

2. ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje:

• palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, sukauptas ir išmokamas palūkanas už indėlius ir palūkanas už subordinuotas  paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus;

• pajamos iš paskirstytojo pelno, išskyrus ne tikslinėje teritorijoje įregistruoto ar kitaip organizuoto užsienio vieneto iš kolektyvinio investavimo subjektų paskirstytojo pelno gaunamas pajamas;pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

• kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos;

• pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą;

• išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą.

Mokesčio tarifai

Lietuvos vienetų, užsienio vienetų nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių – taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus Pelno mokesčio įstatyme nustatytus atvejus.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą.

Dividendai ir kitos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinami taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

Gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynaisiais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, apmokestinama be atskaitymų, taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikomas lengvatinis 5 procentų mokesčio tarifas pagal įstatyme nustatytą formulę apskaičiuotai apmokestinamojo pelno, gauto iš mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikloje sukurto turto komercializavimo (naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn), daliai, jei tenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos.

Užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, prie pajamų šaltinio apmokestinamos, atsižvelgiant į pajamų rūšį:

• taikant 15 procentų mokesčio tarifą išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą, pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą, pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

• taikant 10 procentų mokesčio tarifą apmokestinamos kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos, honorarai, užsienio vienetams, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išmokamos palūkanos;

• užsienio vienetams, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išmokamos palūkanos neapmokestinamos pelno mokesčiu.

Mokestinis laikotarpis

Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Atsižvelgdamas į mokesčio mokėtojo prašymą ir į jo veiklos ypatybes, vietos mokesčių administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį.

Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas

Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atimamos įstatyme nustatytos neapmokestinamosios pajamos ir atskaitomi leidžiami atskaitymai, įskaitant ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.

Prie leidžiamų atskaitymų taip pat priskiriama:

• visos išlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas (nauda priskiriama gyventojų apmokestinamosioms arba neapmokestinamosioms pajamoms);

• sumos, nuo kurių pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos vieneto dalyvio (individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos tikrojo nario, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario) valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų priskiriama:

• ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos (turtas priklausomai nuo to, kuriai turto grupei jis priskirtas, nudėvimas per 3–20 metų laikotarpį);

• nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos apskaičiuojamas taikant tiesinį arba dvigubo balanso (rečiau – produkcijos) metodus;

• ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;

• komandiruočių sąnaudos;

• reklamos ir reprezentacijos sąnaudos;

• natūralios netekties nuostoliai;

• mokesčiai;

• beviltiškos skolos;

• išlaidos darbuotojų ir jų šeimų narių naudai, kuri nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas;

• specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjiniai;

• parama;

• narių mokesčiai, įnašai ir įmokos;

• mokestinio laikotarpio nuostoliai;

• palūkanos.

Prie neleidžiamų atskaitymų priskiriama:

• pridėtinės vertės mokestis, mokamas į biudžetą, ir pelno mokestis;

• netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos;

• palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;

• ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;

• dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas (pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) už valdybos ar stebėtojų tarybos narių veiklą, darbuotojų naudai teikti, nelaikoma paskirstytuoju pelnu);

• neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai;

• kitos nesusijusios su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal įstatymą, ir kt.

Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei trūksta įrodymų, kad šios išmokos yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla ir tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys.

Mokesčio lengvata investicijoms į MTEP veiklą

Vienetų sąnaudos (kitos nei ilgalaikio turto įsigijimo), patirtos vykdant MTEP veiklą, iš pajamų atskaitomos tris kartus, jei atliekami MTEP darbai yra susiję su vieneto įprastine vykdoma ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda.   

Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi Sąnaudų priskyrimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms tvarkos aprašą, kuriame nurodyta, kokios sąnaudos ir kiek jų (kokia jų dalis) gali būti priskiriamos MTEP darbų sąnaudoms.

MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto, tokio kaip „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės“, „kitas aukščiau neišvardintas materialusis turtas“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“, „kitas nematerialusis turtas“, įsigijimo kaina ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriama per trumpesnį nei įprastai – 2 metų laikotarpį.

Mokesčio lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą

Vienetas, vykdantis investicinį projektą – darantis investicijas į ilgalaikį turtą, skirtas naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat su tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui, gali sumažinti už mokestinį laikotarpį ir vėlesnius 4 mokestinius laikotarpius (jei išlaidų suma viršija mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sumą) apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną iki 100 procentų.

Apmokestinamasis pelnas gali būti mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir:

1. turtas yra priskirtinas Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlio ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir

2. turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).

Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per  2009–2028 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis.

Ilgalaikis turtas, dėl kurio įsigijimo buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas, vieneto veikloje turi būti naudojamas ne trumpiau negu trejus metus.

Įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir  puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 300 000 eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma.

Jei investicinio projekto išlaidų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą.

Mokesčio lengvata filmo ar jo dalies gamybai Lietuvoje

Lietuvos vienetams ar užsienio vienetams, veikiantiems per nuolatinę buveinę Lietuvoje, neatlygintinai skyrusiems Lietuvos filmo gamintojui lėšų filmo arba jo dalies gamybai, suteikiama galimybė:

1. mokestiniu laikotarpiu, kuriuo buvo gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduodama pažyma apie Lietuvos filmo gamintojui neatlygintinai suteiktų lėšų panaudojimo atitiktį Pelno mokesčio įstatyme nustatytiems reikalavimams (investicijos pažyma*), iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti ne daugiau kaip 75 procentus filmo arba jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje neatlygintinai suteiktų lėšų ir

2. suteiktų lėšų suma sumažinti pelno mokestį, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo gauta investicijos pažyma, ne daugiau kaip 75 procentais. Jeigu investicijos pažyma gaunama nepasibaigus pelno mokesčio deklaracijos pateikimo terminui, gali būti mažinamas ir mokestiniu laikotarpiu, kurį gauta investicijos pažyma, mokėtinas už praėjusį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas pelno mokestis. Kai mokestiniu laikotarpiu filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų suma yra didesnė nei 75 procentai už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms pelno mokesčio sumoms sumažinti, tačiau už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma negali būti sumažinta daugiau kaip 75 procentais.

* Lietuvos kino centro prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 3  d. įsakymu Nr. V-3  nustatytos formos investicijos pažyma patvirtina, kad Lietuvos filmo gamintojas Lietuvos vieneto ar užsienio vieneto, veikiančio per nuolatinę buveinę Lietuvoje, neatlygintinai suteiktas lėšas panaudojo filmo ar jo dalies gamybai, laikydamasis Įstatyme nustatytų reikalavimų, t. y.:

1. filmas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kultūrinio turinio ir gamybos vertinimo kriterijus ir

2. ne mažiau kaip 80 procentų visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų patiriama Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje patirtos išlaidos, neatsižvelgiant į tam tikras išlaidas (konsultacijų dėl paraiškos rengimo išlaidas, paraiškos parengimo išlaidas, baudas, delspinigius, bylinėjimosi išlaidas, ilgalaikio turto įsigijimo, statybos, rekonstravimo išlaidas, jeigu tai nesusiję su filmo gamyba, kelionės išlaidas, kai Lietuvos Respublika nėra atvykimo arba išvykimo vieta, parengiamųjų filmo darbų išlaidas, filmo reklamos, rinkodaros išlaidas, filmo platinimo išlaidas, vaidmenų atlikėjams mokamą atlygį – sumą, viršijančią 4 procentus visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų), buvo ne mažesnės kaip 43 000 eurų, ir

3. bendra visų Lietuvos vienetų ar užsienio vienetų, veikiančių per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, suteiktų lėšų suma neviršija 30 procentų visų filmo ar jo dalies gamybai patirtų išlaidų.

Iš Lietuvos vieneto ar užsienio vieneto, veikiančio per nuolatinę buveinę Lietuvoje, apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos neatlygintinai Lietuvos filmo gamintojui laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d. suteiktos lėšos filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje.

Mokesčio lengvata įmonėms, įgyvendinančioms stambius projektus

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja pelno mokesčio lengvata, atleidžianti nuo pelno mokesčio įmones, įgyvendinančias stambius projektus pagal stambių projektų investicijų sutartis (sudarytas 2021 - 2025 m. laikotarpiu), kai tenkinamos Pelno mokesčio įstatyme nustatytos sąlygos dėl darbuotojų skaičiaus, privačių kapitalo investicijų sumos, vykdomos veiklos ir kt. Lengvata taikoma tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio įmonės pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos.

Mokesčio lengvata laisvųjų ekonominių zonų įmonėms

Laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje kapitalo investicijos  pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 10 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitus 6 mokestinius laikotarpius jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas, jeigu tenkinamos ir kitos Pelno mokesčio įstatyme nustatytos sąlygos. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos paslaugų teikimo arba gamybos veiklos. Jeigu zonoje vykdoma paslaugų teikimo veikla, lengvata galima naudotis ir tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonės vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 šimto tūkstančių eurų sumą.

Nuostolių perkėlimas

Mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų), galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.

Nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo galima perkelti ne ilgiau kaip penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, tačiau jie dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis.

Nuostoliai, patirti dėl MTEP veikloje sukurto turto komercializavimo (naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn), apskaičiuoti pagal įstatyme nustatytą formulę, perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik pagal įstatyme nustatytą formulę apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, gauto iš MTEP veikloje sukurto turto komercializavimo, dalimi.

Vienetai už 2010 metų ir vėlesnius mokestinius laikotarpius apskaičiuotus mokestinius nuostolius tam tikromis sąlygomis gali perduoti kitiems vienetų grupės vienetams, kurie jiems perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą.

Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus smulkių vienetų (kuriems taikomas lengvatinis 5 procentų mokesčio tarifas) mokestinius nuostolius, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.

Dividendų apmokestinimas

Dividendai ir kitos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinami taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Įstatyme nustatyta, kad iš Lietuvos vieneto išmokamų dividendų išskaityta pelno mokesčio suma yra užskaitoma ir sumažina dividendus gaunančio Lietuvos vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo išskaitytas mokestis iš jam išmokėtų dividendų.

Pagal dalyvavimo išimties principą vieneto kitam Lietuvos ar užsienio vienetui išmokami arba iš užsienio vieneto gaunami dividendai pelno mokesčiu neapmokestinami, jei dividendus gaunantis vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų). Taip pat neapmokestinami Lietuvos vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kurių pelnas yra apmokestinamas pelno mokesčiu arba jam tapačiu mokesčiu, akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai.

Dividendų apmokestinimo išimtys netaikomos dariniui ar keliems dariniams, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau negu vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tiek, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.

Dividendų, gaunamų iš užsienio vienetų, apmokestinimo išimtys netaikomos dividendams, kuriais užsienio vienetai sumažina pelną, apmokestinamą pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu.

Pelno nesiekiančių vienetų apmokestinimas

Nuo 2019 metų pelno nesiekiantys vienetai gali susimažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis (išskyrus gautas valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, ES ir kitos finansinės paramos, paramos, narių mokesčių, įnašų ir įmokų lėšų sumas), tiesiogiai skiriamomis einamąjį mokestinį laikotarpį arba numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti.

Jeigu einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai skirtų lėšų suma yra didesnė negu už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios lėšos gali būti perkeliamos už vėlesnius du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių lėšų sumą.

Vieneto reorganizavimas, perleidimas arba likvidavimas

Vienetų reorganizavimo, turto perleidimo apmokestinimo aspektai yra suderinti su Direktyvos 90/434/EEC nuostatomis. Turto vertės padidėjimo pajamų, uždirbtų įstatyme išvardytų operacijų metu, apmokestinimas yra atidedamas tiek dalyviams, tiek vienetams iki faktiško turto pardavimo.
Jei likviduojamas vienetas paskirsto turtą savo dalyviams, toks paskirstymas yra laikomas to turto pardavimu už to turto tikrąją rinkos kainą, o to turto įsigijimo kainos ir pardavimo kainos skirtumas bus laikomas vieneto turto vertės padidėjimo pajamomis. Likviduojant vienetą, vieneto patirti nuostoliai dėl turto perleidimo laikomi likviduojamo vieneto nuostoliais.

Kovos su mokesčių vengimu nuostatos

Apskaičiuojant pelno mokestį, kaip prevencinės mokesčių politikos priemonės kovojant su agresyviu mokesčių planavimu ir vengimu yra taikomos šios pagrindinės taisyklės:

1. bendroji kovos su piktnaudžiavimu taisyklė – apskaičiuojant pelno mokestį, neatsižvelgiama į darinį (sandorį, finansinę operaciją, ūkinę operaciją) ar kelis darinius, kurių nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų – gauti mokestinės naudos, ir todėl jie laikomi apsimestiniais, atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau negu vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais, jeigu jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę;

2. turto perkėlimo apmokestinimo taisyklė - turto iškėlimo (perkėlimo) iš Lietuvos atvejais Lietuvoje sumokamas mokestis nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės, taikant tokias pačias apmokestinimo taisykles kaip turto pardavimo atvejais, t. y. apmokestinamas iškelto (perkelto) turto ekonominės vertės prieaugis;

3. kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo taisyklė: tam tikrais atvejais (jei kontroliuojamasis užsienio subjektas įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje arba tokio vieneto pelnas apmokestinamas žemesniu lygiu nei 50 procentų. Lietuvoje taikytino apmokestinimo lygio ir didžiąją dalį vieneto pajamų sudaro pasyviosios pajamos) į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto pelno mokesčio bazę, proporcingai jo turimų akcijų skaičiui, įtraukiamos apskaičiuotos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos;

4. palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė – atskaitoma palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma iki 30 procentų vieneto apmokestinamojo EBITDA (apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus nusidėvėjimo ir amortizacijos sumas, MTEP darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą, praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą ir palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas) arba 3 000 000 eurų (atskaitoma didesnė iš šių dviejų suma);

5. mokestinės tvarkos neatitikimų sukeliamų pasekmių naikinimo taisyklės – taisyklių rinkinys skirtas dėl skirtingo finansinių priemonių, pagal jas atliktų mokėjimų ar jų perleidimo kvalifikavimo, taip pat vienetų, nuolatinių buveinių ar joms priskiriamų pajamų (sąnaudų) teisinio reglamentavimo ar traktavimo mokesčių tikslais skirtingose valstybėse kylantiems dvigubo pajamų neapmokestinimo atvejams eliminuoti, kai tas pats mokėjimas vienoje valstybėje atskaitomas iš pajamų, o kitoje neapmokestinamas, arba atskaitomas iš pajamų abiejose valstybėse. Dvigubo pajamų neapmokestinimo atvejai eliminuojami ribojant tam tikrų mokėjimų atskaitymą arba įtraukiant pajamas į mokesčio bazę;

6. dividendų apmokestinimo taisyklė:

• dividendų apmokestinimo išimtys netaikomos dariniui ar keliems dariniams, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau negu vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tiek, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę;

• dividendų, gaunamų iš užsienio vienetų, apmokestinimo išimtys netaikomos dividendams, kuriais užsienio vienetai sumažina pelną, apmokestinamą pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu;

7. vadinamoji plonosios kapitalizacijos taisyklė: už kontroliuojamo skolinto kapitalo, apskaičiuojamo taikant nuosavo ir skolinto kapitalo santykio principą (4:1), naudojimą mokamos palūkanos laikomos nesusijusiomis su pajamų uždirbimu ir apskaičiuojant kontroliuojamojo Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną šių palūkanų dalis neatskaitoma iš Lietuvos vieneto pajamų;

Sandorių kainodara (Transfer pricing)

Siekiant užtikrinti adekvatų pasaulinės pelno mokesčio bazės pasiskirstymą, Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinta, kad visi sandoriai turi vykti tikrąja rinkos kaina, t. y. pajamomis arba leidžiamais atskaitymais vienetai turi pripažinti iš bet kokio sandorio arba iš bet kokios ūkinės operacijos gautą sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. Tuo atveju, jei sandoriai ar ūkinės operacijos tarp asocijuotųjų asmenų vyksta ne tikrąja rinkos kaina, mokesčių administratorius turi teisę koreguoti tokių sandorių ar ūkinių operacijų kainas. Šių nuostatų įgyvendinimo taisyklės pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Sandorių kainodaros rekomendacijas tarptautinėms įmonėms ir mokesčių administravimui nustatytos finansų ministro įsakymu ir taikomos Lietuvoje nuo 2004 metų.

Administravimas

Pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokesčio deklaracija pateikiama ir pelno mokestis sumokamas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.

Avansinis pelno mokestis

Mokesčio mokėtojai avansinio pelno mokesčio sumą gali apskaičiuoti pagal:

a) praėjusio mokestinio laikotarpio veiklos rezultatus (tokiu atveju avansinio pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius šešis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną. Avansinio pelno mokesčio deklaracija už mokestinio laikotarpio septintą–dvyliktą mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktą dieną) arba

b) numatomus mokestinio laikotarpio rezultatus (tokiu atveju avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną).

Pirmaisiais mokestiniais metais mokesčių mokėtojai yra atleidžiami nuo avansinio pelno mokesčio. Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 300 000 eurų, mokesčio mokėtojas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo. Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną.

Dvigubo apmokestinimo panaikinimas

Lietuvos vienetas iš šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje gautų pajamų.

Pelno mokesčio įstatymas priimtas 2001 m. gruodžio 20 d., įsigaliojo nuo 2002 m. sausio 1 d. Šis įstatymas pakeitė nuo 1990 metų galiojusį Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą.

Nuorodos:

• Pelno mokesčio įstatymas
• Pelno mokesčio įstatymo komentaras