>

1. Kas yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė?

Europos Komisija reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, 2020 m. gegužės 20 d. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP, angl. – RRF, The Recovery and Resilience Facility).

Priemonės tikslas – sušvelninti ekonominį ir socialinį COVID-19 pandemijos poveikį ES narėse ir padaryti Europos ekonomiką ir visuomenę tvaresnę, atsparesnę ir geriau pasirengusią žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkiams ir galimybėms.

2. Kiek lėšų sudaro priemonės biudžetą?

Siekdama finansuoti ekonomikos gaivinimą, ES skolinsis lėšų rinkose palankesnėmis sąlygomis, nei tai galėtų padaryti daugelis valstybių narių, ir šias lėšas perskirstys valstybėms narėms. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ES narėms bus išdalinta 672,5 mlrd. Priemonę sudaro lėšos skiriamos dotacijoms ir paskoloms. Pagal EGADP, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. Eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms, kuriomis šiuo metu nėra planuojama naudotis. Žr. 14 klausimą.  

3. Kam turi būti skirtos priemonės lėšos?

EGADP lėšomis valstybės narės privalo skatinti ūkio atsigavimą per valstybių narių struktūrines reformas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse.

Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. EGADP lėšų. Kiti nacionalinio plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.

4. Kiek lėšų skirta šiai priemonei ES mastu?

ES ilgalaikis biudžetas kartu su iniciatyva „Next Generation EU“ – laikinąja priemone, skirta ekonomikos gaivinimui skatinti – didžiausias iki šiol ES biudžeto lėšomis finansuotas skatinamųjų priemonių rinkinys. Bendra 1,8 trln. EUR suma padės po COVID-19 pandemijos atkurti Europos ekonomiką. EGADP yra pagrindinė bendro „Next Generation EU“ 750 mlrd. EUR vertės laikinosios ekonomikos gaivinimo priemonės paketo dalis.

Priemonės „Next Generation EU“ paskirstymas: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 672,5 mlrd. EUR,  iš jų paskolos 360 mlrd. EUR,  iš jų dotacijos 312,5 mlrd. EUR

5. Ar EGADP priemonė turės įtakos Lietuvos biudžetui iš ES investicinių fondų, tokių kaip Sanglaudos ar Europos regioninės plėtros fondas.

Ne, EGADP priemonė papildo ES investicinius fondus, yra vienkartinė, finansuojama iš bendros ES paskolos. EGADP sudaro 1/8 ES lėšų, numatytų Lietuvai ateinančiu 2021-2027 laikotarpiu.

6. Kokiam laikotarpiui skirta EGADP?

2021 – 2026 m.

7. Koks lėšų skyrimo mechanizmas?

Finansavimo išmokėjimai bus susieti su Plane numatytų tikslų ir įsipareigojimų pasiekimu, kurį reguliariai vertins EK. Galutinis plano patvirtinimas ES mastu numatomas rugpjūčio mėnesį.

8. Kokiems sektoriams Lietuva numatė skirti priemonės lėšas ir kodėl?

Atsižvelgdama į Europos Komisijos reikalavimus Lietuva yra numačiusi 7 svarbiausius prioritetus: žalioji pertvarka, skaitmenizacija, švietimas, sveikata, socialinė apsauga, inovacijos ir mokslas, viešojo sektoriaus pertvarka.

Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. priemonės lėšų. Kiti nacionalinio plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.

9. Ar tai galutinis priemonės planas?

Europos Komisijos liepos 2 d. patvirtintas Planas yra galutinis. Vis dėlto, jog būtų pradedamos įgyvendinti investicijos, prieš tai Planą turi patvirtinti Europos Taryba.

10. Kas Lietuvoje koordinuoja EGADP įgyvendinimą?

EGADP įgyvendinimą Lietuvoje koordinuos Lietuvos Respublikos Finansų ministerija. Patvirtinus plano priemones, už priemonių veiklų įgyvendinimą bus atsakingos su konkrečiu komponentu susijusios ministerijos.

11. Kodėl atsisakyta DNR? Kodėl EGADP lėšomis neremiamas labiausiai nukentėjęs verslas?

Šių metų vasarį Vyriausybė dekonstravo Ateities ekonomikos DNR planą, kuris buvo viso labo įvairių projektų rinkinys, o ne projektų finansavimo šaltinis, ką dažnai klaidingai komunikuodavo buvę valdantieji.

Senajame DNR plane projektai buvo numatyti finansuoti iš 4 skirtingų finansavimo šaltinių: buvusios Europos Sąjungos struktūrinių fondų perspektyvos, būsimos finansinės perspektyvos, valstybės biudžeto ir dar tik planuojamo Europos Komisijos įrankio – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP).

Didžiąją senojo DNR plano dalį sudarė senosios 2014-2020 m. finansinės perspektyvos investicijos ir valstybės biudžeto lėšos už 4,1 mlrd. eurų – pagal šią dalį projektai jau beveik įgyvendinti ir turėtų būti baigti pagal patvirtintas tvarkas, tad procesas vyks, kaip ir vykęs.

Europos Komisija pabrėžia, kad EGADP lėšomis valstybės narės privalo skatinti ūkio atsigavimą per valstybių narių struktūrines reformas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse. Siekdama užtikrinti ne tik investicijų greitį, bet ir jų kokybę bei atitikimą Europos Komisijos keliamiems reikalavimams Vyriausybė numatė EGADP lėšomis finansuoti šaliai būtinų, ilgalaikių reformų įgyvendinimą skaitmenizacijos, žaliosios pertvarkos, švietimo srityse ir kitose svarbiausiose srityse.

Tuo tarpu, kad pagalba nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusį verslą pasiektų kuo skubiau ir efektyviau, finansavimas jam numatytas ir vykdomas per LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdomas paramos priemones.

12. Koks lėšų numatytų paskoloms gražinimo mechanizmas?

Šiuo momentu Lietuva neplanuoja naudotis EGADP numatyta paskolų galimybe, bet jei toks poreikis kiltų įgyvendinant VPNĮP numatytas reformas, Finansų ministerija vertintų visas skolinimosi alternatyvas (neapsiribojant EGADP). EGADP mechanizmas numato galimybę valstybėms narėms bet kuriuo metu priemonės įgyvendinimo laikotarpiu kreiptis dėl paskolos, numatyto paskolų limito ribose.

13. Kodėl buvo nuspręsta papildyti „Naujos kartos Lietuva“ planą?

Priežasčių, kodėl „Naujos kartos Lietuva“ plano apimtis yra didinama beveik dvigubai, yra daug.

Visų pirma, po rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kilo globalus energetikos išteklių šokas, todėl visoje ES sustiprėjo poreikis investuoti į žaliąją energetiką, jog būtų užtikrinta nepriklausomybė nuo rusijos iškastinio kuro importo. Tam ES lygiu buvo išleista nauja REPowerEU iniciatyva, kurios dėka Lietuva be kita ko gavo papildomus 194 mln. eurų dotacijų. Energetinės nepriklausomybės reikšmė Lietuvai yra dar svarbesnė, o strateginiai planai šio tikslo link parengti daugiau nei prieš dešimtmetį, todėl ne tik spartiname esamų žaliųjų priemonių įgyvendinimą, bet ir papildomai investuojame į atsinaujinančius išteklius, kurie ne tik garantuos valstybei saugumą, bet ir leis gyventojams sumažinti savo išlaidas, o verslams tapti konkurencingesniais ir tvaresniais.

Antra, dar iki šių metų pabaigos „Naujos kartos Lietuva“ bus paskelbti kvietimai teikti projektus už 2,1 mlrd. eurų t.y. 95 proc. visos dabartinio plano vertės. Tvariai investuotomis 1,94 mlrd. papildomomis lėšomis norime Lietuvos rinkai ir gyventojams suteikti papildomą impulsą, jog būtų užtikrinamas tolimesnis spartus mūsų ekonomikos ir gerovės lygio augimas.

Trečia, negalime ignoruoti tarptautinio konteksto. JAV, Kinija ir kitos pasaulio valstybės pastaruoju metu priėmė planus ir numatė įvairias teisines ar finansines paskatas, skatinančias kurti ir investuoti į žaliąsias ir klimatui neutralias technologijas. Lietuva, norėdama išlikti konkurencinga, taip pat privalo padėti verslui greičiau integruotis į žaliųjų technologijų globalias vertės grandines, jog nepraleistume progos tapti vis sparčiau augančios žaliosios ekonomikos dalimi.

Ketvirta, papildyti „Naujos kartos Lietuva“ planą siūloma atsižvelgus naujas Lietuvos ambicijas atsinaujinančios energetikos srityje, intensyvias diskusijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais, Prezidentūros pasiūlymus.

14.  Kiek yra papildomas „Naujos kartos Lietuva“ planas naujomis lėšomis?

Atnaujintame plane numatoma daugiau kaip 1,8 mlrd. eurų papildomų investicijų. Reikšmingiausios naujos investicijos koncentruotai planuojamos nukreipti į dvi sritis: 1 mlrd. eurų skiriama paskoloms verslo ir pramonės įmonėms bei papildomi beveik 700 mln. eurų į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.

„Naujos kartos Lietuva“ plane kuriamas naujas iki 1 mlrd. eurų ilgalaikio finansavimo instrumentas, suteiksiantis daugiau galimybių verslui. Nauja finansavimo priemonė verslui atvers lanksčias galimybes, kurių prieš tai nebuvo. Tai yra nauja valstybės finansavimo kryptis.

Priemonė bus leidžiama kaip finansinis instrumentas, paskolų forma, taigi lėšos grįš. Galimybę gauti finansavimą turės visų dydžių įmonės – mažos, vidutinės ir didelės. Pretenduoti galės verslas, kuris savo investicijomis siekia įgyvendinti ES Žaliąjį kursą pramonėje, užtikrinant žiediškumą, dekarbonizaciją ir energetinį efektyvumą. Taip pat diegia aplinkai palankias, mažaatliekes ir pažangias bei skaitmenines technologijas, užtikrinant aukštos pridėtinės vertės ir mažo CO2 pėdsako produktų gamybą bei jų eksporto plėtrą. Papildomai numatomos galimybės investicines paskolas gauti gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus produktų tobulinimui, inovacijų kūrimui šiose srityse. Tai padės kurti gerai apmokamas darbo vietas ir užtikrins ilgalaikį tvarų Lietuvos ekonomikos augimą.

Finansinis instrumentas konstruojamas taip, kad valstybė per Nacionalinę plėtros įstaigą (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA)) finansuotų projektus kartu su privačiu sektoriumi, tokiu būdu užtikrinant, kad finansuoti projektai yra atsiperkantys ir ekonomiškai pagrįsti.

Dabartinių iššūkių akivaizdoje dvigubai didiname savo ambiciją ir iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį siekiame pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Todėl pasinaudojus „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymu bus sparčiau įgyvendintas 1 gigavato (#1gigavatolaisvei) projektas. Tai projektas, kuris turi ne tik kovos su klimato kaita dedamąją, bet ir Lietuvą priartina prie energetinio savarankiškumo.

rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės sutrikdė pasaulio energetikos sistemą. Kadangi šiuo metu vietinė elektros energijos generacija Lietuvoje užtikrina tik apie trečdalį šalies elektros energijos poreikio, Lietuva spartina investicijas į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Todėl reikšminga „Naujos kartos Lietuva“ paskolų ir dotacijų (beveik 700 mln. eurų) dalis nukreipiama į energetikos sektorių, užtikrinant Lietuvos energetinį savarankiškumą.

Planuojama, kad finansavimas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai bus skirtas trims tikslinėms grupėms: juridiniams asmenims (verslui), atsinaujinančioms energetikos bendrijoms, ypač toms, kurioms susiduria su energetiniu nepritekliumi bei savivaldybėms ir centrinei valdžiai. Apie 90 procentų šių lėšų bus skirta saulės elektrinėms, taip pat bus sudaryta galimybė investuoti į sausumos vėjo energijos gamybą, o esant poreikiui įsigyti ir energijos kaupimo įrenginį.

Papildytame „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos kitos papildomos investicijos pastatų renovacijai bei valstybės kibernetinio saugumo stiprinimui.

Atnaujinimo data: 2024-02-01